Ūkio banko investicinės grupės (ŪBIG) valdybos pirmininke dirbusiai 58 metų A.Dementavičiūtei tapti viena artimiausių V.Romanovo bendražygių padėjo kitos dvi bankininką nuolat supusios moterys – sesuo Olga Gončiaruk ir Ūkio banko stebėtojų tarybos narė Ala Kurauskienė, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Nenuspėjamu elgesiu garsėjusio bankininko pasitikėjimą pelniusi A.Dementavičiūtė pastarąjį dešimtmetį buvo siunčiama į karščiausius taškus – V.Romanovui ir jo aplinkai pavaldžias įmones, kurioms kildavo sunkumų. Dažniausiai šiai moteriai pavykdavo pasiekti neblogų rezultatų.
„Skirtingai negu jos viršininkas, ji niekada neskelbė karo iškrypėliams, nesimaivė prieš kameras ir nesilankė triukšminguose vakarėliuose.
Gavusi daugiau galių ji galėjo protingiau tvarkyti verslo reikalus ir išgelbėti žlungančius projektus”, – svarstė kartu su A.Dementavičiūte dirbęs kaunietis.
Dabar A.Dementavičiūtė vadovauja bendrovei „Kauno arena”, koncesijos būdu valdančiai „Žalgirio” areną. Ji viena, o galbūt kartu su V.Romanovu visais įmanomais būdais siekia išsaugoti skandalingojo veikėjo verslo imperijos likučius.
Slapta padidino kapitalą
Šiemet kovo 12-ąją segdamas A.Dementavičiūtei prie švarko atlapo Santakos garbės ženklą Kauno meras Andrius Kupčinskas net nenutuokė, kad ši moteris visai neseniai dalyvavo kurpiant planą, kaip apmulkinti miesto valdžią ir bankrutavusio Ūkio banko administratorių.
Dar vasarį bendrovės „Kauno arena” akcinis kapitalas slapta padidėjo nuo 310 tūkst. iki 1,3 mln. litų. Ši ŪBIG priklausiusi bendrovė 2010-aisiais gavo teisę 25 metus valdyti Nemuno saloje iškilusią „Žalgirio” areną.
Išleidus akcijų emisiją naująja „Kauno arenos” akcininke tapo su V.Romanovu siejama bendrovė „Turtvalda”, kuri buvo registruota bankininko tvirtove tapusiame „Pramprojekto” pastate, esančiame K.Donelaičio gatvėje.
Anksčiau visas „Kauno arenos” akcijas valdžiusiai viešajai įstaigai „Kauno „Žalgirio” rėmėjas” po emisijos teliko 23,85 proc. akcijų. Tokia jų dalis neturi jokios sprendžiamosios galios.
Viešosios įstaigos dalininkai yra keturi – Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis, „Žalgirio” krepšinio klubo generalinis direktorius ir juridinis savininkas Paulius Motiejūnas, keliose V.Romanovo aplinkos žmonių įmonėse dirbęs Martynas Ugianskis bei A.Dementavičiūtė. Pastaroji taip pat yra „Žalgirio” krepšinio klubo valdybos narė.
Norėjo perleisti valdymą
Tokiais manevrais „Kauno arenos” vadovai siekė išsaugoti veikimo laisvę, mat visas areną valdančios bendrovės kapitalas buvo įkeistas dabar jau bankrutavusiam Ūkio bankui.
Siekta, kad naujasis bendrovės savininkas galėtų elgtis savo nuožiūra ir net nepaisytų dalies prisiimtų įsipareigojimų.
Banko administratorius laiku įžvelgė klastą ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo naujosios emisijos akcijas.
Tai įvyko kitą dieną po to, kai A.Dementavičiūtės krūtinę papuošė Santakos garbės ženklas.
Skirti garbingą miesto apdovanojimą slaptu balsavimu nutarė savivaldybės apdovanojimų taryba, kuriai vadovauja Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.
Vienas koncesijos sutarties punktų skelbia, kad „Kauno arena” be savivaldybės žinios ir pritarimo neturi teisės didinti savo akcinio kapitalo.
Dėl tokio leidimo niekas net nesikreipė. Miesto teisininkai atsiliepime teismui taip pat nurodė, kad akcinis kapitalas padidintas neteisėtai.
„Sprendžiant dėl apdovanojimo suteikimo nieko nežinojau apie pokyčius”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo Kauno meras A.Kupčinskas, kurį tąkart žinia tiesiog pribloškė.
Galbūt paaiškėjus naujoms aplinkybėms iš A.Dementavičiūtės reikėtų atimti Santakos garbės ženklą?
„Nesame statutinė organizacia. Kita vertus, jokių įtarimų jai nepareikšta”, – svarstė Kauno meras.
Dūris naujam akcininkui
A.Dementavičiūtė visais būdais siekia išsaugoti ir žiniasklaidos grupės „Diena Media News” (DMN) kontrolę. Ji valdo 4,7 proc. DMN akcijų ir yra šios bendrovės valdybos pirmininkė.
Didžiausia DMN akcininkė yra bendrovė „Baltic Media Holding” – ji valdo 50,15 proc. akcijų paketą.
Visos „Baltic Media Holding” akcijos priklauso bendrovei „Baltijos įmonių finansai”, kurią šiemet pavasarį įsigijo bendrovė „ON Media”. Pastarosios akcijas lygiomis dalimis valdo Nerius Gasparavičius ir Ovidijus Lukošius.
Šie investuotojai niekaip nesusiję su V.Romanovo aplinka, todėl iškart po sandorio A.Dementavičiūtė pareiškė, kad jis yra neteisėtas, nes DMN akcijų paketas įkeistas Ūkio bankui.
DMN valdybos pirmininkė užmiršo pridurti, kad „ON Media” pirko ne DMN akcijas, o jas valdančią bendrovę, kuriai teismas jokių apribojimų nebuvo pritaikęs.
Tarp oponentų užviręs aršus žodžių mūšis virto klastingu smūgiu N.Gasparavičiui ir O.Lukošiui.
Į teismą kreipėsi kaunietis Nerijus Lukaitis, kuris paprašė iškelti bankroto bylą bendrovei „Baltic Media Holding”. Prašymas buvo patenkintas.
Beveik tuo pat metu, kai keitėsi šios bendrovės savininkai, anksčiau niekaip su DMN veikla nesusijęs N.Lukaitis perėmė iš Karibų jūroje, Nevio saloje, registruotos bendrovės „PrimeField Capital Ltd.” 5,1 mln. litų reikalavimo teisę bendrovei „Baltic Media Holding”.
Nenumatė visų variantų
N.Lukaičio sprendimą būtų sunku logiškai paaiškinti, mat susigrąžinti tokią pinigų sumą iš „Baltic Media Holding” šiuo metu nėra jokių galimybių, todėl tikėtina, kad šis vyriškis – tik statytinis.
Galima spėti, kad tokia situacija buvo sumodeliuota siekiant neprileisti prie DMN valdymo pašalinių žmonių. Šiuo metu vyksta teisiniai ginčai tiek dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek dėl akcijų įsigijimo teisėtumo.
A.Dementavičiūtė puikiai žinojo apie labai pigiai parduodamą bendrovę „Baltic Media Holding”, tačiau nesusidomėjo pirkiniu. Ji turbūt nesitikėjo, kad atsiras norinčių įsigyti akcijas.
Keli verslininkai tikina gavę pasiūlymą įsigyti ir mažesnįjį nuostolingai veikiančios DMN akcijų paketą, tačiau už jį prašoma per didelės sumos – kalbama apie kelis milijonus litų.
„Akcijų paketas taptų įdomus, jeigu jis būtų parduodamas už 1 litą”, – „Lietuvos rytui” sakė vienas pasiūlymą gavęs kaunietis.
Nepasitraukė iš įmonės
Pirmą kartą su V.Romanovo aplinkos žmonėmis A.Dementavičiūtė susidūrė jau bankrutavusioje „Dirbtinio pluošto” įmonėje, kurioje pradėjo dirbti baigusi tuomečio Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą.
Iš pradžių ji dirbo inžiniere, vėliau – personalo skyriaus inspektore ir viršininke. Iš gamyklos pasitraukęs generalinis direktorius Algimantas Anužis savo įpėdine paliko A.Dementavičiūtę. Su V.Romanovu susijusios struktūros tuo metu valdė nedidelę įmonės akcijų dalį.
2001-aisiais „Dirbtiniam pluoštui” buvo iškelta bankroto byla – mat skolos artėjo prie 300 mln. litų. Teismui paskyrus administratorių A.Dementavičiūtė iš buvusio Kauno pramonės milžino nepasitraukė. Ji užėmė labai keistą etatą – tapo gamyklos ūkinės veiklos koordinatore.
Tačiau tikroji jos pareiga turbūt buvo kontroliuoti situaciją, kad įmonėje neįsitvirtintų pašalinių.
Tai ir pavyko padaryti – perimti „Dirbtinį pluoštą” planavusiam vienam didžiausių pasaulyje acetatinių siūlų gamintojų iš Italijos „Novaceta” buvo parodytos durys. Kai didžiąją dalį „Dirbtinio pluošto” gamybos perėmė V.Romanovo aplinkos žmonių įsteigta bendrovė „Korelita”, jos valdybos pirmininke tapo A.Dementavičiūtė.
Rado kalbą su moterimis
V.Romanovo pasitikėjimą A.Dementavičiūtė pelnė užmezgusi artimesnius santykius su O.Gončiaruk ir A.Kurauskiene. Pastarosioms irgi patiko ryžtinga ir sumani moteris, kurios sprendimai dažniausiai neprašaudavo pro šalį.
Dėl šių savybių V.Romanovas jai patikėdavo valdyti įmones ir prižiūrėti veiklos sritis, kuriose kildavo sunkumų.
O.Gončiaruk ir A.Kurauskienės rekomendacijos turbūt tapo savotiška garantija V.Romanovui, kuriam dažnai vaidendavosi mistiniai konkurentų ar saugumiečių sąmokslai.
Į kiekvieną nepažįstamą žmogų bankininkas žvelgė su neslepiamu nepasitikėjimu, todėl reikėdavo nemažai pastangų įtikinti jį pakeisti nuomonę.
Kita vertus, A.Dementavičiūtė netapo V.Romanovo šeimos drauge, vengia kalbėti apie asmeninį gyvenimą ir dalyvauti viešuose renginiuose.
Dirba tik savo gerovei?
A.Dementavičiūtės tikslas – žūtbūt išlaikyti vienose rankose „Žalgirio” arenos, to paties pavadinimo krepšinio klubo ir žiniasklaidos grupės DMN valdymą, nes juos sieja glaudūs ryšiai.
Ūkio banko bankrotas tapo labai skaudžia dar ilgesnės grandinės netektimi, tačiau ir kitų grupės dalių atskyrimas būtų smūgis sėkmingai veiklai – už įvairias paslaugas tektų atsiskaityti rinkos kainomis.
„Turint nuosavo banko užnugarį galima drąsiau imtis rizikingų projektų ir sudaryti patikimo kliento įspūdį.
Kiti bankai taip lengvai pinigų ir garantijų nežarsto”, – kalbėjo buvęs Ūkio banko darbuotojas.
Solidi Ūkio banko parama padėjo A.Dementavičiūtės valdomai bendrovei „Kauno arena” tapti „Žalgirio” arenos valdytoja.
Kol kas neaišku tik tai, ar A.Dementavičiūtės veikla yra noras gelbėti asmenines investicijas ir išsaugoti verslą, ar vykdomi pasprukusio bankininko V.Romanovo nurodymai.
