Iki šiol Kultūros ministerijai tokia funkcija, skirtingai nei daugumai kitų ministerijų, suteikta nebuvo. Kultūra nebuvo remiama centralizuotai, atskiriems objektams pinigų tekdavo per kitas ministerijas, dėl to kildavo įvairių problemų.
Pavyzdžiui, ES pinigus paveldo, kultūros objektams - dvarams, bažnyčioms, muziejams - skirstė Ūkio ministerija, bet kultūrininkai teigė, jog šios lėšos administruojamos neprofesionaliai.
Pasak kultūros ministro Šarūno Biručio, administravimo problema dabar bus išspręsta.
„Tai bus įteisinta pirmą kartą istorijoje, kad ir kultūra realiai galės daugiau naudoti struktūrinę paramą. Anksčiau ministerija buvo tik pašalinis viso proceso stebėtojas - dabar bus aktyvus dalyvis“, - BNS sakė ministras.
Anot Š.Biručio, ministerija tam jau pasiruošusi.
„Ministerija pati galės planuoti dalį pinigų - dar sunku pasakyti kiek, nes skaičių dar nėra - bet turės savo struktūroje padalinį, mes iš vidaus tą jau padarėme ir dirbame. Tada bus nustatomi tam tikri prioritetai: tiek paveldo srityje - ypač svarbu, tiek infrastruktūros srityje, tiek kūrybinių industrijų srityje, tiek kitose srityse - ir mokymosi visą gyvenimą, panaudojant bibliotekų tinklą“, - kalbėjo ministras.
Kol kas galutinai nesutarta, kiek paramos 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje bus skirta kultūrai.
Vyriausybės strateginis komitetas birželį sutiko, kad šiai sričiai atitektų 9 proc. ES paramos. Komitetas nusprendė, kad 5 proc. iš minėtų 9 proc. turėtų būti investuojama į kultūrą bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis.
Š.Biručio teigimu, 9 proc. arba 2,5 mlrd. litų yra minimali suma, reikalinga kultūros sričiai.
