Jo versija mažai kas patikėjo. Manoma, kad jį kaip šachmatų figūrą perstumdė Darbo (leiboristų) partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tai aiškinomės pokalbyje su V.Gedvilu. Ne tik apie politiką, bet ir alų, moteris, Arvydą Sabonį.
– Iš Seimo pirmininko pareigų atsistatydinote tą pačią dieną, kaip ir A.Sabonis atsistatydino iš Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigų. Gal tai pranašiškas sutapimas: A.Sabonis grįžo į vadovaujančias pareigas, gal grįšite ir jūs?
– Taip, įdomus sutapimas. Po atsistatydinimo paskambinau Arvydui, pasikalbėjome, juokaudami pasveikinome vienas kitą su pasitraukimu. Jis grįžo, aš ne. Ir neketinu to daryti.
– Jūsų pateikta pasitraukimo versija – solidarumas su V.Gapšiu, rinkimai į Europarlamentą, šeimos reikalai – mažai kas patikėjo. Su Seimo pirmininko pareigomis jūs susidorojote puikiai, tai pripažino net nelabai jūsų partiją mėgstantys konservatoriai. Kas iš tiesų įvyko? Ar grynai pats sumanėte pasitraukti, ar svarbūs Darbo (leiboristų) partijos asmenys paspaudė užleisti vietą Loretai Graužinienei?
– Postūmis buvo vidinis: aš parodžiau iniciatyvą. Visų pirma todėl, kad L.Graužinienė tapo partijos pirmininke, todėl logiška, kad ji užimtų ir Seimo pirmininko pareigas.
Žinoma, tariausi su partijos kolegomis. Iš tiesų mane liečianti politinė rokiruotė buvo aptariama apie mėnesį, tik galutinis sprendimas priimtas kolektyviai, spalio 2-osios išvakarėse. Kėdainiuose vykusiame Darbo partijos tarybos posėdyje.
– Įdomu. V.Uspaskichas jau tik eilinis partijos narys, bet lemtingas sprendimas svarstomas jo „tėvonijoje“. Ką tai galėtų reikšti?
– Nieko. Apskritai, nesuprantu, kodėl taip sureikšminamas mano atsistatydinimas? Kas iš esmės pasikeitė? Nieko. Buvau Seimo pirmininkas, dabar – Seimo pirmininko pavaduotojas.
Truputį mažesnė alga. Apsaugininkai nebeseka kiekvieno žingsnio, ačiū Dievui. Ne, jie šaunūs vyrukai, mūsų apsaugininkai. Tačiau be jų jaučiuosi patogiau. Einu kur noriu, po darbo galiu alaus bokalą išgerti kavinėje.
– Su A.Saboniu?
– Na, nebūtinai (juokiasi). Kartais susėdame su Arvydu prie stalo vyriškai pasikalbėti. Tik aš ne toks ištvermingas kaip jis...
– Jūs į politiką atėjote iš sporto pasaulio. Buvote čempionų titulus iškovojusios moterų krepšinio komandos treneris. Ar daug bendro tarp sportinės ir politinės konkurencijos?
– Panašumų yra. Ir sportinėje, ir politinėje komandoje reikia rasti savo vietą, tenka dėl jos ir pakovoti. Vienas amerikiečių politologas yra sakęs, kad savos partijos kolegos yra priešai, o oponentų partija – priešininkai.
Žinoma, tai perdėtai pasakyta, bet vidinė konkurencija partijų viduje vyksta, tai normalu.
– Ir jūs tapote tos konkurencijos auka?
– Kodėl mane laikote auka? Jeigu iš Seimo pirmininko pareigų būčiau išmestas į gatvę – apkalta, atimtas mandatas, tada kas kita. Namus Kaune palikau pirmajai šeimai, liko tik Seimo bendrabutis. Tektų ieškoti, kur galvą priglausti.
– Tai gyvenate kaip studentas?
– Tikrai, užtat atjaunėjęs jaučiuosi! Gal pavyks sutaupyti iš algos, butą nusipirksiu.
– Tebegyvenate Seimo viešbučio patalpose, kurios priklauso Seimo pirmininko pareigas einančiam parlamentarui. Ar L.Graužinienė neprašo pasiskubinti ir išsikraustyti?
– Ne, mes su Loreta draugiškai sutarėme, kad ji pavažinės į darbą iš Ukmergės, kol jos kambarius, į kuriuos persikelsiu, meistrai suremontuos.
– Politologai spėja, kad dar labiau paaštrės santykiai tarp Seimo ir Prezidentūros. Esą L.Graužinienė nebus tokia lanksti kaip jūs. Ką apie tai manote?
– Aš nešoku į akis ambicijų skatinamas, bet jei turiu argumentų, juos išsakau tiesiai.
Kai prezidentė D.Grybauskaitė kalbėjo netiesą apie Darbo partiją, aš taip ir sakiau, jog prezidentė kalba netiesą, negerbia mūsų partiją pasirinkusių rinkėjų valios. Juk rinkimus iš tiesų laimėjo Darbo partija.
– Ar su V.Uspaskichu esate susiginčijęs, nepritaręs jo nuomonei?
– Ir ne kartą! Aš juk žemaitis, manęs lengvai nepastumdysi. Viktoras irgi ūmoko būdo. Bet abu pykčio savyje ilgai nelaikome. Užsiplieskiame, pasikeičiame, kaip čia pasakyti, vyriškai šiurkščiais komplimentais. Po to – vėl draugai.
– V.Uspaskichas yra užsiminęs, kad galbūt pasitrauks iš politikos. Koks likimas tada laukia Darbo partijos (leiboristų) – ar ji išliks?
– Partija gyvuoja jau 10 metų, nors pastaruoju metu ir labai puolama. Sukurtos stiprios regionų struktūros. Žinoma, įkūrėjo pasitraukimas nebūtų pliusas. Tik aš nemanau, kad V.Uspaskichas visiškai nusišalins nuo politikos ir partijos reikalų.
Gal jis neužims vadovaujančių pareigų, taps garbės pirmininku, kaip Vytautas Landsbergis pas konservatorius. Atvirai kalbant, nežinau V.Uspaskicho planų. Tai jo reikalas.
– Kaip vieną priežasčių, dėl kurių paliekate Seimą, nurodėte šeimynines aplinkybes. Susidarė įspūdis, kad jūsų antroji žmona nori dažniau matyti vyrą ir todėl pasirinkote mažiau laiko reikalaujančias pareigas?
– Jolanta nebuvo labai patenkinta, kai po Seimo rinkimų tapau parlamento pirmininku. Ir labai apsidžiaugė, kai atsistatydinau. Turime laiko nueiti į jos mėgstamą teatrą, simfoninį koncertą.
– Teatrą, simfoninį koncertą... Šiuos žodžius išgirdusį „standartinį“ vyrą nukrečia šiurpas. Užjaučiu. Ar spektaklio, koncerto metu gerai išsimiegate?
– Man patinka ir teatras, ir simfoninė muzika. Žinoma, sporto varžybos gal arčiau širdies. Žmona neprieštarauja, mielai eina kartu stebėti sportinių renginių.
Juk ji sportininkė, buvusi septynkovininkė. Iki dabar turi dėstomųjų valandų Mykolo Romerio universitete, dėsto aerobiką.
– Planuojate dalyvauti Europarlamento rinkimuose?
– Būtų įdomu išbandyti savo jėgas Europos politinėje arenoje. Manau, kad beveik 10 metų parlamentinės veiklos Lietuvoje buvo gera praktika.
– Ar lietuviškas skrandis priims moliuskus, varles? Miesto, kurio simbolis besišlapinantis berniukas, valgiaraštis didžkukulių tautai gana neįprastas.
– Esu buvęs Briuselyje ne kartą, su dabartiniu kultūros ministru Šarūnu Biručiu aplankėme Briuselio restoranus. Jūrų gėrybės man patinka.
– Kalbama, kad esate turėjęs verslą. Ar juo ir užsiimsite, jei kada nors staiga, kaip iš Seimo pirmininko pareigų, pasitrauktumėte iš politikos?
– Girdėjau gandus, esą aš verslininkas. Netiesa, esu grynas „švietimietis“. Prieš pradėdamas politinę veiklą, buvau Lietuvos kūno kultūros akademijos prorektorius.
Iki šiol labiausiai domiuosi švietimo, mokslo reikalais. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau Lietuvoje verslas rimtai ištiesė ranką mokslui. Sveikinu kompaniją „Arvi“, tapusią tarptautinės verslo mokyklos ISM strateginiu investuotoju.
Tai nėra greitą pelną duodanti, bet labai protinga, įžvalgi investicija.
