Tuo jau kelintą kartą įsitikina Medžvalakių kaime gyvenantys Alfredas ir Vitutė Pučetos. Pilkių grobiu tapo vienerių metų ožys, kurį šeimininkai nakčiai buvo pririšę kieme prie šiltnamio.
Į ugnį įmeta ir šiferio
Per kelerius metus vilkai, kuriuos draudžiama medžioti, jau papjovė penkias miškų apsupto Medžvalakių kaimo gyventojų ožkas.
Jau nuo vasaros, kai vilkai suaktyvėjo, Pučetos kas vakarą prie ganyklos kūrena laužą, ugnimi baidydami nuo gyvulių vilkus.
Kad būtų veiksmingiau, A.Pučeta į laužą įmeta ir kelis seno šiferio gabalus, kurie sproginėja, sudeda į ugnį skudurų, kad būtų daugiau dūmų. Tuo tarpu raudonas vėliavėles jie riša prie aptvaro, tikėdamiesi, kad ir jos padės apsisaugoti nuo plėšrūnų.
Kitą naktį nutempė ir galvą
Grįžę pavargę, prieš kelias dienas Pučetos nutarė laužo nekurti. O ryte jie rado ožį nuvilktą ir sudraskytą maždaug už šimto metrų nuo namų, lauko viduryje.
„Kiek jėgos turėjo vilkas ar vilkai – juk to ožio aš viena nepakeldavau. O metalinis kuolas, prie kurio buvo pririštas ožys, išrautas iš žemės ir net sulenktas“, – stebėjosi V.Pučetienė.
Vilkai paliko tik ožio galvą, krūtinės dalį ir kailio gabalus. Juos ūkininkai numetė toliau nuo akių, prie melioracijos griovio. Atėję kitą dieną, jie galvos neberado – vilkai nusitempė ir ją.
Kai kūrendavo laužą, vilkai nedrįsdavo liesti nei ožkų, nei karvių ir telyčių. Ožį Pučetos augino veislei, taip pat, kad arklio nepultų įvairios ligos. Teigiama, kad ožio kaimynystėje auginamas arklys neserga.
Po naktinės vilkų puotos dabar ir arklys neramus, vis žvengia.
Padengia tik dalį nuostolių
Pučetos nežada kreiptis į valdžią, kad būtų atlyginti vilkų padaryti nuostoliai. Jie guodžiasi bent tuo, kad vilkai sudraskė tik ožį ir ožkas, bet nelietė stambesnių raguočių. Kaip tik tą naktį vilkai apdraskė ir kaimynų telyčią.
Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiemet vilkai šiame rajone jau išpjovė 18 galvijų. Už vilkų papjautus gyvulius ūkininkai iš Biržų rajono savivaldybės prašo 18 tūkst. litų kompensacijų.
Tačiau iš Kaimo rėmimo programos lėšų nuo vilkų nukentėjusiems ūkininkams padengiama tik 40 procentų patirtų nuostolių.
Labiausiai nukentėjo prie miškų esančių Parovėjos, Obelaukių, Kutelių kaimų gyventojai.
Pataria įsirengti aukštus aptvarus
Gamtos apsaugos asociacijos atstovas daktaras Vaidas Balys teigia, kad vilkai puola ir naminius gyvulius, ir šunis. Tai yra natūralus gamtos reiškinys, nes vilkui tiek stirna, tiek avis yra tiesiog maistas.
Žalos galima išvengti naminių gyvulių nepaliekant lauke naktį. Jei vis dėlto galvijai lieka ganykloje, ją reikėtų aptverti aukšta į žemę įkasta tvora arba ne mažiau nei 5 vielų gerai matomu elektros aptvaru. Papildomai apsaugai prie aptvaro gali būti tvirtinamos vėliavėlės.
Laužai gali būti atbaidymo priemonė, tačiau ugnies nereikėtų palikti be priežiūros. Todėl apsitverti nedidelius aptvarus ir nakčiai į juos suginti gyvulius gali būti paprastesnis darbas, nei per naktis kurstyti laužą.
Europos šalyse didesnėms gyvulių bandoms saugoti sėkmingai naudojami specialių veislių aviganiai šunys. Lietuvoje jau veisiami Podhalės aviganiai, taip pat Turkmėnų alabajų veislės šunys, apsaugantys nuo vilkų.
Naminius gyvulius vilkai dažniau puola vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kai tampa sunkiau išmaitinti ūgtelėjusius jauniklius.
