Pasak prokuratūros pranešimo, sprendimas pradėti šį
ikiteisminį tyrimą priimtas siekiant išnaudoti visas Lietuvos
baudžiamojo proceso suteikiamas galimybes įvertinant spalio 4 dieną
per Pirmąjį Baltijos kanalą (PBK) parodytos laidos „Žmogus ir
įstatymas“ apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius turinio
teisėtumą ir atsakomybę už galimai nusikalstamą pritarimą
sovietų nusikaltimams prieš Lietuvą.
Vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui paskirtas Vilniaus
apylinkės prokuratūros prokuroras, ikiteisminio tyrimo veiksmus
pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos
komisariatui.
Prašymą pradėti tyrimą prokuratūrai pateikė Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas.
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas už viešą pritarimą sovietų
nusikaltimams prieš Lietuvą ir jos gyventojus, jų neigimą bei
šiurkštų menkinimą gali būti skirta bauda arba laisvės
apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 14 dieną trims
mėnesiams sustabdė kai kurių rusų kalba transliuojančio PBK
dalies programų retransliavimą Lietuvoje. Teismo sprendimu per
kanalą negalės būti rodomos Rusijoje ir kitose ne Europos Sąjungos
(ES) šalyse sukurtos laidos. Teismo nutartis yra galutinė ir
neskundžiama.
Į teismą kreipėsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija,
prašydama sankcionuoti jos sprendimą įpareigoti Lietuvos
retransliuotojus laikinai - trims mėnesiams - sustabdyti PBK
programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų
retransliavimą Lietuvoje. Radijo ir televizijos komisija sprendimą
priėmė po to, kai per PBK parodyta melaginga propagandinė laida
apie Sausio 13-ąją. Anot komisijos, laidoje buvo paskleista
neapykantą kurstanti ir tikrovės neatitinkanti informacija,
tyčiojamasi iš Lietuvos žmonių ir niekinamas kovotojų už
Lietuvos laisvę atminimas.
Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą
šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir
kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
Po šios laidos iš PBK pasitraukė kai kurie stambūs reklamos
užsakovai, laidos turinį pasmerkė Lietuvos visuomenė ir politikai.
Spalio pabaigoje vyksiančiame Lietuvos ir Rusijos premjerų
pokalbyje gali būti aptariamas Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimo
klausimas. BNS žiniomis, į premjerų pokalbio temas PBK klausimą
pasiūlė įtraukti Rusijos pusė.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant
televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų
viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais
ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580
nukentėjusiųjų.
Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą,
sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą
bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo
kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.
