Tačiau kodėl niekas nenori ar nedrįsta pažvelgti į kitą karą, kuris tyliai ir nuosekliai vyksta ne vieną dešimtmetį? Tai karas tarp pačių Lietuvos piliečių, kurie žudo vieni kitus, žudosi patys arba dingsta be žinios. Ir jeigu palygintume šių dviejų - karo keliuose ir karo Lietuvoje - skaičius, paaiškėtų, kad vadinamasis karas keliuose tėra smulkmė.
Nužudymų skaičiumi mus, lietuvius, Europoje lenkia tik Rusija ir Moldova. Kasmet Lietuvoje nužudoma nuo 200 iki 250 žmonių. Iš viso per 2012-uosius užregistruota 200 nužudymų. 2011 metais jų užfiksuota 212, 2010 metais - 217, 2009 metais - 259, 2008 metais - 303, 2007 metais - 280.
Savižudybių mastas tiesiog bauginantis - prieš save ranką pakelia maždaug po tūkstantį žmonių kasmet (pernai nusižudė 927).
Be žinios kasmet dingsta iki dviejų tūkstančių žmonių. Apie 70 procentų jų atsiranda arba atrandami jau mirę. Kiti - dingę kaip į vandenį. Pavyzdžiui, 2010 metais dingo 2258 žmonės, rasti 1791 iš jų 130 - jau mirę.
Dabar sudėkime skaičius: 200 nužudytų, 927 nusižudę ir 130 surastų jau negyvų.
1257 lavonai per metus - tiek pasiglemžia tylusis karas Lietuvoje. Per dešimtmetį - pilna „Siemens" arena žuvusiųjų arba nužudytų.
Taigi tylusis tarpusavio ir savęs naikinimo karas reikalauja net keturis kartus daugiau aukų nei taip ištrimituotas karas keliuose. Futbolo terminais 4:1 - žaidimas į vienus vartus.
Kodėl Lietuvoje, kur įsikūrę tik 0,7 procento visų Europos Sąjungos gyventojų, įvykdoma net 4,1 procento visų ES žmogžudysčių? Kodėl prieš save dažniausiai kelia ranką 45-59 metų kaimo vietovėse gyvenantys vyrai? Kodėl kasmet dingsta be žinios tūkstančiai žmonių?
Todėl, kad valdžiai (kokia ji bebūtų) kovoti su eismo įvykiais ir avarijomis yra nepalyginti lengviau. Sudarei „juodų dėmių" sąrašą, jose įdiegei greičio mažinimo priemonės (žiedines sankryžas, greičio gesinimo kalnelius ir panašiai), išdalinai pėstiesiems atšvaitus, pastatei pusantro šimto greičio matuoklių ir rezultatas - kaip ant delno. Nuo 2007 iki 2011 metų žuvusiųjų keliuose ir gatvėse drastiškai sumažėjo nuo 740 iki 296 (pernai žuvusiųjų nežymiai padidėjo iki 301).
Tuo tarpu bandanti kovoti kitame nepaskelbto karo fronte valdžia atrodo visiškai bejėgė (o gal ir nenori, nes rezultatai ne taip greitai matomi ir prisiimti nuopelnų nebus kam).
Tiesiog valstybė neturi jokios nuosaikesnės socialinės, ekonominės ir saugumo politikos.
Žmonės jaučiasi nesaugūs, nematą perspektyvų. Todėl ir kelia ranką prieš save arba žudo kitą. Tuo tarpu mūsų politikai iki apsiputojimo kovoja už/prieš skalūninių dujų žvalgybą, naujos atominės elektrinės statybą ir kitus dalykus - ten, kur kvepia pinigais ir įtaka.
O jūs, mieli Lietuvos žmonės, toliau žudykite vieni kitus, dinkite be žinios, žudykite kitus - vis tiek iš jūsų naudos nėra.
