J.M.Barroso neblogai pasirodė pirmos savo kadencijos metu, nors skandalų neišvengė. Tačiau antroji kadencija, kurią lydėjo ekonominė krizė, nebuvo sėkminga. Neseniai jį, apsilankius Sicilijoje pagerbti žuvusiųjų afrikiečių,, nušvilpė vietiniai gyventojai ir kritiškai įvertino Italijos spauda, nepatenkinta ES politika pabėgėlių iš Afrikos šalių atžvilgiu.
Prieš kurį laiką Lietuvoje kilo spekuliacijos, kad dabartinė Lietuvos prezidentė galinti užimti Europos Komisijos pirmininkės postą. Mat, kai kuriems prezidentės gerbėjams atrodė, kad Dalia Grybauskaitė gali vadovauti ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Tačiau ir dėl objektyvių ir dėl subjektyvių priežasčių jos kandidatūra nebuvo ir nėra svarstoma. Todėl prezidentė, gerokai apleidusi užsienio politikos reikalus, norėdama būti daugiau matoma, metėsi prie vidaus reikalų už kuriuos yra atsakinga vyriausybė.
Kaimyninėje Lenkijoje taip pat būta spekuliacijų, kad jų premjeras Donaldas Tuskas gavo pasiūlymą užimti vieną iš svarbiausių ES postų.Tačiau, įvertinęs savo galimybes, lyg ir atsisakė.
Europos Sąjungos aukščiausių pareigūnų rinkimai turi tam tikras - rašytas ir nerašytas taisykles.
Viena iš jų yra ta, kad kandidatas turi būti žinomas savo šalies partinis veikėjas ir turi priklausyti arba centro dešinei , t. y. Liaudies partijų blokui kaip Barroso arba D.Tuskas. Arba centro kairei, Socialistų ir demokratų blokui, kaip pavyzdžiui Estijos prezidentas Tomas Ilvesas, buvęs Estijos socialdemokratų pirmininkas ir Europos parlamento narys arba vokietis Martinas Schulzas.
Rimtu kandidatu laikomas tas Europos politikas, kuris yra jau pasižymėjęs europinėje politikoje ir turi bent kelių didžiųjų ES šalių vadovų palaikymą. Pirmiausia tokių šalių, kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Lenkija ir kt. Kandidatas turėtų mokėti ne tik anglų, bet ir prancūzų ar vokiečių kalbas.
Didžioji dalis Centro kairiųjų partijų bloko narių Europos parlamente jau yra apsisprendę palaikyti vokiečių socialdemokrato, Europos parlamento pirmininko, 58 metų Martino Schulzo kandidatūrą į Europos Komisijos pirmininkus. Tokį sprendimą jau yra padariusi ir Lietuvos socialdemokratų partija, kurios vadovai turi gerus asmeninius ryšius su Martinu Schulzu.
Martino Schulzo kandidatūrą, tikriausiai parems Prancūzijos prezidentas ir Italijos ministras pirmininkas. Abu jie atstovauja Europos kairiajam politiniam flangui. Tačiau neaišku, ar jį parems naujoji vokiečių kanclerė Angela Merkel, atstovaujanti dešiniajam flangui. Tačiau tai gali įvykti, nes jvokiečių krikdemų pokalbiuose su socialdemokratais dėl didžiosios koalicijos sudarymo Vokietijoje ir derybose dėl postų pasidalinimo gali būti kalbama ir dėl būsimo Europos komisijos pirmininko kandidatūros, - rašo įtakingas savaitraštis “Spiegel”.
Vis dėlto daug kas priklausys nuo to, kaip baigsis Europos parlamento rinkimai. Jau dabar prognozuojama, kad gali būti pato situacija, kai pagrindinės ES šalių partijos – krikščionys demokratai ir socialdemokratai neturės ryškios persvaros ir daug ką nulems ne Europos parlamento nariai, o užkulisinės ES didžiųjų valstybių vadovų derybos. Nors oficialiai naujas Europos Sąjungos parlamentas turės patvirtinti ES šalių vadovų pasirinktą kandidatą į Europos komisijos pirmininko postą.
Jei kairiųjų kandidatas į svarbiausią ES postą beveik aiškus , tai dešniajame Europos politiniame sparne kol kas vyksta paieškos. Tačiau daugelis Europos krikščionių demokratų ir konservatorių partijų lyderių jau turi savo favoritą.
Tai ilgametis Liuksmburgo premjeras, buvęs krikščionių socialistų partijos vadovas, Eurogrupės pirmininkas, 59 metų Jeanas – Claude'as Junckeris, puikiai kalbantis pagrindinėmis Europos kalbomis, geras A.Merkel ir kitų ES šalių vadovų draugas.
Kol kas Liuksemburgo politikas nėra galutinai apsisprendęs ir dar svyruoja, ar jam po parlamento rinkimų geriau pasirinkti premjero postą savo šalyje ar susirungti su Martinu Schulzu. Kaip ten bebūtų, kitų metų kovo mėnesį Europos krikščionių demokratų partijos susirinks į savo suvažiavimą Dubline ir jo metu patvirtins vienintelį savo kandidatą į Europos komisijos pirmininko postą.
Tiek Martinas Schulzas , tiek J.C.Junckeris yra gerai žinomi savo proeuropietiškomis pažiūromis politikai, verti vienas kito varžovai. Analitikų nuomone, nesvarbu kuris iš jų taptų Europos komisijos pirmininku, abu jie būtų geri atstovauti Europai pasaulyje ir kompetetingi ginti ES šalių interesus.Jie yra tos asmenybės, kurios galėtų sustiprinti europietiškas tendencijas bloke ir prislopinti euroskeptikų balsus.
