46-erių klaipėdietis Edvardas dienas leidžia iš šiukšlių konteinerių rankiodamas maisto ir kitas atliekas. Jo rankose – du pilni maišai jau rastų gėrybių. Tuščiomis šį vyrą gali sutikti nebent anksti ryte.
Į miestą Edvardas autobusu atvyksta iš Melnragės. Pajūryje jam gyventi smagiau nei bute Smiltelės gatvėje, kur gyvena jo motina. Nors čia jis deklaravęs savo gyvenamąją vietą, jau kelerius metus nakvoja netoli šiaurinio molo išlikusioje buvusioje gynybinėje baterijoje.
Paklaustas, ar žiemą ten ne per šalta, vyras purto galvą. Jis niekuo nesiskundžia ir nieko neprašo. Su jį ratu apsupusiais Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais vyras nebuvo linkęs bendrauti, sakė, neturįs laiko plepėti, nors ir niekur nedirba.
Sukelia gaisrus
Edvardas pasakojo kažkada dirbęs skalbykloje, tačiau įmonei persikėlus į Kretingą, važinėti kasdien į darbą nebegalėjęs, tad pasirinko bedarbio dalią. Klaipėdietis tikino žinantis, kad turi galimybę gauti bedarbio pašalpą, miesto socialinėse įstaigose – šilto maisto, drabužių, nusiprausti iš pasišildyti. Tačiau į visa tai tik numojo ranka – jam ir taip gerai. „Drabužių turiu, tik reikia pasikeisti, o maisto užtenka tiek, kiek prisirenku, būna, visą miestą apeinu“, – aiškino benamis.
Valdininkai nusprendė išsiaiškinti, kiek mieste yra nuolat elgetaujančių ir valkataujančių benamių. Jiems talkina ugniagesiai-gelbėtojai, pateikę visą sąrašą vietų, kuriose paprastai lankosi asocialūs asmenys. Šios vietos pareigūnams gerai žinomos, mat jose dažnai kyla gaisrų. Dažniausiai tai apleisti pastatai, juose benamiai ir nakvoja, ir girtauja. Apie tai, kad pastate yra gyventojų, išduoda aplink besiplečiantys šiukšlynai.
Ugniagesiai iš viso suskaičiavo beveik dvi dešimtis tokių vietų.
Išmalda nėra pagalba
Ketvirtadienį surengtas pirmasis savivaldybės darbuotojų reidas miesto centre nustebino tikrintojus. Lyg žinodami, kad bus registruojami ir kalbinami, iš įprastų vietų elgetos tiesiog dingo. Per porą valandų pavyko rasti tik du elgetaujančius vyrus Senojo turgaus prieigose. Vienas iš jų, neįgaliojo vežimėlyje sėdėjęs benamis, išvydęs pareigūnus su dokumentų segtuvais rankose, skubiai pasišalino.
„Ką aš blogo padariau?“ – susierzino senyvo amžiaus elgeta, prisistatęs Viktoru. „Mes norime jums padėti“, – mandagiai paaiškino vienas iš tikrintojų. „Tai padėk man, duok ką nors dirbti!“ – šaukė benamis. Tačiau tuoj pat ėmė skųstis skaudančia koja, dėl esą negyjančios žaizdos jis sunkiai vaikšto. Viktoras pasakojo anksčiau lankęs nakvynės namus, tačiau neseniai iš ten buvęs išmestas. Klaipėdos miesto Socialinės paramos centro vyriausiasis socialinis darbuotojas Vigantas Norvidas teigė šį žmogų gerai pažįstantis, jis kartkartėmis užeinąs prašyti maisto.
Specialistas patikino, kad išmalda visuomenės užribyje atsidūrusiems žmonėms nėra pagalba, veikiau priešingai. Nemaža dalis benamių ir elgetų sąmoningai pasirenka asocialų gyvenimą. „Patirtis rodo, kad penkerius metus taip gyvenęs žmogus vėliau nebesugeba integruotis į visuomenę. Yra ir tokių, kurie elgetauja nuo vaikystės. Pažįstu vieną vaikiną, kuris dar būdamas paauglys prašė išmaldos prie Senojo turgaus, senamiestyje. Kai suaugo, persikėlė prie Naujojo turgaus, įniko į svaigalus, tačiau gyvenimo keisti nepanoro“, – pasakojo V.Norvidas.
Pasak specialistų, dauguma benamių ir elgetų žino, kur galėtų gauti maisto, drabužių, socialinę pašalpą ar kitą pagalbą, tačiau tik maža dalis panori ką nors keisti.
