Kad perėjimas prie žiemos laiko paprastai kelia mažiau streso, nei perėjimas prie vasaros laiko, sutinka ir miego specialistas Audrius Alonderis. Tačiau nepatogumų įžvelgia ir jis – bet koks laiko sukiojimas miego kokybę veikia neigiamai.
„Mūsų organizmas būna pripratęs gultis ir keltis tuo pačiu laiku. Laikrodžio sukiojimas išderina natūralų organizmo ritmą“, - sako miego specialistas.
Ypač blogai tai veikia žmones, kurie ir taip turi miego sutrikimų. Nuo miego sutrikimų, nemigos kenčiantiems žmonėms svarbiausias dalykas – gultis ir keltis tuo pačiu metu. „Tai viena iš pagrindinių sąlygų, - teigia A.Alonderis. - Dirbtinis įsikišimas į šitą mechanizmą veikia neigiamai.“
Viena valanda šen ar ten – regis, nėra daug. „Sveikam žmogui tai didelės reikšmės neturės. Labiau į tai reaguoja tie žmonės, kurie yra jautresni ir kurie turi miego sutrikimų jau dabar“, - sako specialistas.
Pailgėjusi naktis ir, atitinkamai, miego laikas, nėra vienareikšmiškai geras dalykas. „Tai labai individualu, - teigia pašnekovas. - Yra skirtingi žmonių tipai. Vienam darbingesnės ryto valandos, kitam – vakaro. Pats laikrodžių sukiojimas bet kuriuo atveju nėra teigiamas dalykas.“
Nors laikrodžio rodyklės sukiojamos, siekiant kuo labiau susieti tamsų paros metą su miegui, poilsiui skirtu laiku, tai neatperka paties ritmo išbalansavimu organizmui sukeliamo streso.
Žiemos laikas bus atšauktas ir vasaros laikas įvestas paskutinį kovo sekmadienį. Tuomet 3 val. ryto laikrodžių rodyklės turės būti pasuktos viena valanda į priekį.
Lietuvoje laikrodžiai pradėti sukioti nuo 1981 metų. Tai, remdamosi 1980 m. Europos Sąjungos direktyva, daro daugelis Europos ir kitų pasaulio šalių.
