Liberalų sąjūdžio atstovas Seimo narys R.Šimašius siūlo palengvinti Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka sąlygas.
Dabar pilietybę išimties tvarka prezidentas gali suteikti tik išskirtinių nuopelnų Lietuvai turintiems kitų valstybių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės, kurie integravosi į mūsų šalies visuomenę.
Įsiliejęs į Lietuvos visuomenę asmuo laikomas tuomet, kai jis nuolat gyvena mūsų šalyje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba. Jeigu jis Lietuvoje nuolat negyvena, reikia kitų akivaizdžių jo glaudžių ryšių su mūsų šalimi įrodymų, bet mokėti lietuviškai privaloma ir šiuo atveju.
Pagal R.Šimašiaus rengiamą įstatymo projektą mūsų šalies pilietybę išimties tvarka būtų galima suteikti asmenims, garsinantiems Lietuvos vardą, didinantiems jos tarptautinį autoritetą.
Kitaip sakant, pakaktų, kaip I.Tobias atveju, ir dabartinių pastangų garsinti šalies vardą.
Siūloma palengvinti ir integracijos sąlygą. Reikėtų įrodyti, kad Lietuvos paso siekiantis asmuo yra glaudžiai susijęs su mūsų šalimi dėl savo veiklos, o reikalavimo dar ir mokėti lietuvių kalbą jau būtų atsisakyta.
I.Tobias net pramoko lietuvių kalbos, bet jai nepavyko įrodyti, kad jau yra išskirtinai nusipelniusi mūsų šaliai, nes ji dar neiškovojo medalių, o galimi būsimi nuopelnai nelaikomi pakankamu pagrindu pilietybei suteikti.
Panašiai nutiko ir ankstesnei D.Stagniūno partnerei K.L.Copely – jai taip pat atsakyta suteikti Lietuvos pilietybę.
Lietuvos piliete 2006 metais netapo ir negalėjo padėti mūsų moterų krepšinio rinktinei pasaulio čempionate Brazilijoje ir amerikietė krepšininkė K.Douglas.
Bet šios sportininkės be jokio vargo būtų gavusios Lietuvos pasą iki 2003-iųjų skandalo, kai R.Paksas išimties tvarka šalies pilietybę suteikė savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui ir Konstitucinis teismas (KT) išaiškino, kad tai galima daryti tik itin retais atvejais.
V.Adamkus per pirmąją savo kadenciją Lietuvos pilietybę už išskirtinius nuopelnus mūsų šaliai jau buvo suteikęs 310 asmenų. Dar dosnesnis buvo jo pirmtakas prezidentas A.M.Brazauskas, patenkinęs 537 asmenų prašymą gauti Lietuvos piliečio pasą išimties tvarka.
Lietuvos pasus gavo daug garsių rusų menininkų – smuikininkas P.Koganas, baleto šokėjai I.Liepa, J.Maksimova, V.Vasiljevas, M.Pliseckaja, jos vyras kompozitorius R.Ščedrinas, solistė J.Obrazcova, pianistas N.Petrovas. Pastarasis pasirūpino, kad mūsų šalies pasus gautų ir jo žmona bei duktė.
Niekas neabejoja, kad šios meno žvaigždės labai daug nusipelnė pasaulinei kultūrai, bet jų nuopelnai būtent Lietuvai anaiptol ne visais atvejais buvo akivaizdūs.
Bene daugiausia Lietuvai yra padėjęs vienas garsiausių pasaulio muzikų M.Rostropovičius, bet JAV gyvenęs ir laisvai po visą pasaulį keliavęs menininkas pats mandagiai atsisakė mūsų šalies pilietybės, kai ji buvo pasiūlyta.
O kai kurių kitų Lietuvos piliečiais tapusių rusų menininkų nuopelnai mūsų šaliai apsiribojo daugiausia tuo, kad jie atvykdavo koncertuoti ar kokį sykį surengė meistriškumo kursus, o lietuviško paso jiems prireikė, kad galėtų be vizos keliauti po Šengeno zonos šalis.
Kai kurie šių menininkų mūsų šalies spaudai yra pasidžiaugę, jog Lietuvos pasas jiems suteikė laisvę keliauti po pasaulį nepatiriant žeminančios pasienio patikros.
Bet rusų žiniasklaidos net tiesiai paklausti jie vengė prisipažinti, kad yra Lietuvos piliečiai. Jau vien todėl galima abejoti, ar jiems vertėjo dovanoti mūsų šalies pasus.
Lietuvos pasus be vargo gavo krepšinio rėmėjas Š.Kalmanovičius, Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės treneris A.Gomelskis, su Š.Marčiulioniu Šiaurės Europos krepšinio lygą kūręs verslininkas D.Buriakas.
Dėl šių žinomų asmenų nuopelnų Lietuvai ar jų reputacijos dar galima ginčytis. O kai kurių kitų Lietuvos pilietybės suteikimo atvejų kitaip kaip visišku nesusipratimu nepavadinsi.
Teigiama, kad pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Lietuvos piliečiais yra tapę vos keliskart labdaros į mūsų šalį atvežę užsieniečiai, o sykį – net savo giminaičiui traktorių padovanojęs asmuo.
Išdalijus į kairę ir į dešinę per 900 Lietuvos pasų, po R.Pakso apkaltos ir KT išaiškinimo šokta į kitą kraštutinumą – per pastarąjį dešimtmetį jų jau beveik niekas negavo, išskyrus vieną kitą atvejį, kaip antai neįvardyto afganistaniečio už jo gyvybei iki šiol pavojų keliančią pagalbą Afganistane tarnavusiems Lietuvos kariams.
Todėl, atrodytų, būtų galima ir ne taip priekabiai vertinti Lietuvos pilietybės išimties tvarka siekiančius asmenis.
Žinoma, Lietuvos paso nevalia paversti lengvai įgyjama preke. Bet įstatymais garantavus, kad jį išimties tvarka galėtų gauti tik mūsų šaliai daug naudos galintys duoti asmenys, ko gero, vertėtų kiek praverti dabar visai užvertus vartus į Lietuvos pilietybę.
Tačiau vargu ar liberalesnė pilietybės suteikimo tvarka greitai taps realybe. Po KT išaiškinimo įstatymo pataisų gali ir nepakakti, o jei tektų keisti ir Konstituciją – tai būtų beveik neįveikiama užduotis.
