Paškeliškių kaime Latvijoje gyvenantis Janas per Vėlines sės į automobilį „Volkswagen Passat” ir keliaus į Breslaują Baltarusijoje, kur palaidotas jo brolis.
Į Baltarusiją aplankyti artimųjų kapų tądien vyks ir Irena iš latviško Pereleskių kaimo.
Abiem nuvažiuoti bus nesunku, nes Latvija ne tik su Baltarusija, bet ir su Rusija sugebėjo susitarti dėl paprastesnės kelionių tvarkos pasienio gyventojams.
Vizų jiems nereikia, užtenka visus metus galiojančio leidimo.
Lietuva su Baltarusija dėl to niekaip nesutaria.
Tad Marija Paškevič iš baltarusiškų Peckūnų artimųjų kapų Lietuvoje, Norviliškėse, negali aplankyti jau dešimtmetį.
Seniai pas ją nebuvo nuvažiavusi ir Marija Marcinkevič iš Daulėnų Lietuvoje.
Nors kaimus skiria vos keli kilometrai, giminaitės per Vėlines prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos ateina tik pašūkčioti ir pamojuoti viena kitai.
Giminaičiai – pašonėje
Latvei Irenai iki Baltarusijos Karasino kaimo gyvenančių tetos ir pusbrolio – tik šeši kilometrai. Kad juos aplankytų, anksčiau, kaip ir Lietuvoje, reikėdavo vizos.
„Dabar nesunku pas juos nuvažiuoti į svečius. Tik gaila, kad tiesiai per sieną negalima. Reikia keliauti per pasienio punktą Silenėje. Bet tai – ne bėda”, – pasakojo Irena.
O Janas pas giminaičius Baltarusijoje nuvažiuoja ne tik per Vėlines. Kasmet juos aplanko 10–15 kartų. Tik Vladislavas Gasparovičius iš Silenės dar nežino, ar važiuos uždegti žvakutės ant Baltarusijoje palaidoti brolio kapo.
Keliauja ir pigaus benzino
V.Gasparovičius paaiškino, kodėl delsia. Anksčiau iš Silenės per sieną nuvažiuoti iki Breslaujos jam užtekdavo 45 minučių. Dabar pasienyje gali įstrigti net 6–8 valandoms.
Taip yra dėl to, kad pasienio gyventojai ėmė itin aktyviai naudotis supaprastinta kelionės tvarka.
Ne paslaptis, kad kiti į Baltarusiją keliauja nusipirkti perpus pigiau nei Latvijoje kainuojančių degalų.
Automobiliu su didesniu baku atvežus 100 litrų dyzelino, Latvijoje iš vienos tokios kelionės galima uždirbti 25 latus (123 litus). Anksčiau latviai iš Baltarusijos veždavo cukrų, cigaretes, bet dabar net degtinė Latvijoje pigesnė nei kaimynų parduotuvėse.
Supaprastintos kelionės leidimas latviams leidžia sieną kirsti kas aštuonios dienos.
„Negi žmogui reikia kas aštuonios paros važiuoti pas uošvę į svečius? Pasirodo, kai kam reikia. Tik turbūt ne pas uošvę”, – juokėsi V.Gasparovičius.
Piktina dideli mokesčiai
Nors, skirtingai nei lietuviams, latviams nebereikia vizų, jie vis tiek purkštauja. Janas suskaičiavo, kiek mokesčių reikia mokėti keliaujant per sieną.
Pats leidimas pasienio gyventojams kainuoja 20 eurų (69 litus). Be to, kiekvienam asmeniui reikia sveikatos draudimo. Apdrausti reikia ir transporto priemonę. Dar yra ekologijos mokestis.
„Taip, į Baltarusiją keliaujantiems lietuviams reikia vizų. Bet ten vykstantiems latviams taip pat tenka mokėti. Negalima sakyti, kad kelionės per sieną nemokamos. Be to, ir leidimo reikia du mėnesius laukti”, – aiškino Janas.
Vis dėlto Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovė Kristina Petersonė tvirtino, kad prieš trejus metus Latvijos ir Baltarusijos pasirašytas susitarimas dėl supaprastintų kelionių pasienio gyventojams populiarus tarp latvių.
Tarkim, dauguma pasienio miestelio Silenės gyventojų turi tokius leidimus ir tiesiog kursuoja tarp Baltarusijos ir Latvijos.
Kas kita – tokia pat Latvijos sutartis su Rusija. Ji įsigaliojo tik šių metų birželį. Ar suaktyvėjo judėjimas šiame pasienyje, K.Petersonė dar negalėjo pasakyti.
Senolėms tenka šūkčioti
Prie Lietuvą ir Baltarusiją skiriančios sienos M.Paškevič ir jos brolio žmona M.Marcinkevič ateina pasikalbėti per Vėlines ir Velykas.
Nubraukusios ašaras abi senolės žiūri, kaip žmonės plūsta į Norviliškių kapines Lietuvos pusėje.
„Mano trijų pensijų neužteks, kad įsigyčiau vizą. Be to, jos į Gardiną du šimtus kilometrų tektų važiuoti. Brangūs ir telefono skambučiai į gretimą valstybę. Belieka per sieną šūkčioti”, – kodėl neatvažiuoja į Lietuvą, iš Baltarusijos per sieną pernai aiškino M.Paškevič.
Taip giminaitės kalbėsis ir per šias Vėlines. Ir ne tik jos. Norinčių pabendrauti su artimaisiais per juos skiriančią sieną tokiomis dienomis būna kelios dešimtys.
Ir lietuvių, ir baltarusių pasieniečiai per Vėlines ir Velykas būna atlaidūs. Anksčiau už tokius pokalbius jie yra nubaudę ne vieną pasienio gyventoją, bet dabar liepia tik neperžengti sieną žyminčių ženklų.
„Mes juk suprantame, kad kadaise siena išskyrė artimus žmones. Kad jie galėtų susitikti, užtenka Lietuvos ir Baltarusijos politikų rankų paspaudimo. Kodėl tai neįvyksta, ne mums spręsti”, – kalbėjo vienas pareigūnas.
Norėdami palengvinti keliones, pasieniečiai per Vėlines laikinai atidaro Norviliškių ir Peckūnų, Krakūnų ir Geranainių bei Urelių ir Klevyčios kontrolės punktus.
Per juos į kaimynų valstybę galima keliauti pėsčiomis. Tačiau tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos piliečiams reikia vizų.
Trūksta vieno pranešimo
Ko trūksta Lietuvai ar Baltarusijai, kad šių valstybių pasienyje gyvenantiems piliečiams kelionės vienų pas kitus būtų paprastesnės?
Lietuvos ir Baltarusijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos pasirašytas dar 2010 metų spalį.
Abiejų šalių parlamentai ratifikavo šį pasienio gyventojų kelionių tvarką supaprastinantį susitarimą, kiekviena valstybė pradėjo vykdyti tam tikrus namų darbus, kurių reikia, kad šis susitarimas įsigaliotų.
2012 metų kovo 1 dieną Lietuva pranešė Baltarusijai užbaigusi visas vidaus procedūras, tačiau iki šiol dar nesulaukė atsakomojo Baltarusijos pranešimo.
Susitarimas įsigaliotų po 30 dienų nuo Baltarusijos pranešimo ir pasienio gyventojams nebereikėtų vargti vargų dėl vizų. Specialūs vietinio eismo leidimai leistų būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.
Leidimai galiotų nuo vienų iki penkerių metų, jų išdavimo mokestis siektų 20 eurų (69 litus). Šiuo metu baltarusiams už Lietuvos vizą tenka pakloti 60 eurų (207 litus).
Jau apskaičiuota, kad į vietinio eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos pusės turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų, iš Baltarusijos – apie 600 tūkst.
Nors Lietuvos diplomatai baltarusiams nuolat primena, jog trūksta vienintelio formalumo, kad pasienio gyventojams palengvėtų kelionės, kaimynai atsako tyla.
Baiminasi didelio srauto
Baltarusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Dražinas anksčiau ne kartą tvirtino, kad ateityje supaprastinta kelionių tvarka įsigalios.
Vėliau jis ėmė aiškinti, kad dar reikia papildomų pasienio punktų, kad būtina įvertinti Latvijos patirtį.
Kodėl Baltarusija delsia, V.Dražinas mėgino paaiškinti tuo, kad Latvijos ir Baltarusijos pasienyje nedidelis gyventojų skaičius turi teisę į tokį supaprastintą judėjimą ir ja naudojasi.
Kas kita ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Čia judėjimas būtų gerokai intensyvesnis, nes abiejose sienos pusėse beveik pusantro milijono žmonių turi teisę tuo pasinaudoti.
Anot V.Dražino, aptarnauti pusę milijono žmonių vienu metu reikia ne aštuonių tarptautinių pasienio patikros punktų, o gerokai daugiau.
Pastaraisiais metais Baltarusija pateikdavo skirtingas priežastis, kodėl šis susitarimas vis nepradeda veikti.
Minskas teigdavo, kad tam trukdo nusikalstamumas pasienyje, taip pat buvo sakoma, jog supaprastinto judėjimo reikalingumu abejojama, nes autoritariniam kaimynų šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
Eilės drieksis dar ilgai
Lietuviai su baltarusiais nesutaria ne tik dėl kelionių supaprastinimo, bet ir papildomo tarptautinio punkto.
Trypčiojant vietoje prie veikiančių tarptautinių punktų ties Medininkais bei Lavoriškėmis neretai išsirikiuoja kelių dešimčių kilometrų išvykstančiųjų eilės.
Dar 1995 metais Lietuva ir Baltarusija pasirašė susitarimą, kuriame numatė keisti Tverečiaus ir Vidžių bei Adutiškio ir Moldevičių sienos perėjimo punktų statusą.
Tverečiaus ir Vidžių punktą vos ne prieš du dešimtmečius numatyta skirti tik lengvųjų automobilių eismui, o Adutiškio ir Moldevičių – ir nedidelių sunkvežimių eismui.
Anot Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento, Lietuvos institucijos šiuo metu dar derina pasienio kontrolės punktų plėtros planą. Tad atrodo, kad lietuviams pasienyje teks dar ilgai stumdytis eilėse.
Su Rusija – kol kas jokių prošvaisčių
* Latviai dėl supaprastintų kelionių per sieną sugebėjo susitarti ir su rusais. O Lietuvai su Kaliningrado sritimi derybose šiuo klausimu – jokių prošvaisčių.
* Lietuva ir Rusija dar prieš pusketvirtų metų buvo suderinusios vietinio eismo per sieną susitarimą, supaprastinantį gyventojų, gyvenančių iki 30–50 kilometrų atstumu nuo sienos, keliones, tačiau jis nebuvo pasirašytas.
* Lietuva apkaltino Rusiją, kad ji į vietinio eismo per sieną teritoriją pageidauja įtraukti visą Kaliningrado sritį.
* 2011 metų pabaigoje buvo priimtas Europos Sąjungos vieno iš reglamentų pakeitimas, kuris pasienio teritorijos statusą suteikė visai Kaliningrado sričiai.
* Pakeitus reglamentą Lietuva ne kartą siūlė Rusijai atnaujinti derybas, tačiau kaimynai parodė duris.
