Parlamentaro teigimu, susitarimai dėl sporto varžybų arba rungtynių rezultato ir nelegalios lažybos yra viena iš opiausių globalių sporto problemų.
J.Poželos tvirtinimu, šiuo metu Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už sukčiavimą sporto sektoriui dėl jo specifikos yra neefektyvi.
„Viena iš neefektyvumo priežasčių yra tai, kad sukčiavimo sporte motyvas gali būti ne tik svetimo turto įgijimas, bet ir kiti motyvai, tiesiogiai nesusiję su turtiniais santykiais. Pavyzdžiui, varžybų arba rungtynių rezultatais gali būti manipuliuojama dėl konjunktūrinių, asmeninių, ar kitokių interesų, tiesiogiai nesusijusių su svetimo turto įgijimu“, - teigia socialdemokratas.
Jis Baudžiamąjį kodeksą siūlo papildyti atskirtu straipsniu dėl sukčiavimo sporte.
Pagal pataisą, aas, kas savo ar kitų naudai, tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė įtakoti ar įtakojo sporto varžybų arba rungtynių rezultatą pažeidžiant nešališkumo kūno kultūros ir sporto veikloje principą ir varžybų arba rungtynių nuostatus, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tuo tarpu už tokias veikas, siekiant įgyti didelės vertės turtą ar turtinę teisę, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Jei tokie veiksmai būtų padaryti siekiant įgyti nedidelės vertės turtą, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Tas, kas žinodamas apie sukčiavimą dalyvautų lažybose, susijusiose su tomis sporto varžybomis arba rungtynėmis, būtų baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
