64 metų klaipėdietė Zina Zeleckienė nebepasitiki draudimo bendrovėmis ir tikina tam turinti pagrindo.
Užsienyje dirbanti moteris, 2009 metais grįžusi į Lietuvą, nusprendė apsidrausti. Taip pasielgti pasiūlė ir metais vyresniam vienišam broliui Bronislovui Montvidui.
„Išsirinkome draudimo kompaniją „Compensa”, nes joje stažuotoju pradėjo dirbti draugės sūnus.
Sutartą dieną į mano namus atvyko jis su „Compensa” skyriaus vadove. Čia draudikų jau laukė ir mano brolis”, – pasakojo Z.Zeleckienė.
Moteris pasakojo, kad visus klausimus pateikinėjo ir draudimo anketas stažuotojo vardu pildė „Compensa” skyriaus vedėja. Stažuotojas sėdėjo šalia, viską atidžiai sekė ir klausėsi.
„Iš pradžių skyriaus vadovė apklausė mane. Didesnių bėdų dėl sveikatos neturėjau, todėl ir nesklandumų nebuvo. Apsidraudžiau 40 tūkst. litų kaupiamuoju draudimu. Kas mėnesį reikėjo mokėti po 400 litų. Brolis pasirinko 45 tūkst. litų kaupiamąjį draudimą”, – pasakojo Z.Zeleckienė.
Užpildžiusi visas B.Montvido anketos grafas, „Compensa” skyriaus vedėja paprašė jo pasimatuoti kraujospūdį. Daugiabučio pirmajame aukšte veikia vaistinė, į kurią jie nuėjo kartu.
„Tądien jo kraujospūdis buvo 140/100. Tada pirmąkart išgirdau, kad brolis turi neįgalumą. Draudimo anketos tuo metu buvo labai paprastos, nereikėjo išsamiai nurodyti ligų. Jos buvo žymimos vienu žodžiu „lėtinės”. Net cukraligei nebuvo tinkamos grafos.
Užpildžiusi anketas vedėja pasakė, kad viską, kas jai priklausė, padarė, dokumentus išsiųs į centrinę „Compensa” būstinę Vilniuje konsultantams.
Šie juos esą perduos rizikos vertintojams, o po dešimties dienų sužinosime, ar B.Montvidas bus apdraustas, nes jam buvo pripažintas neįgalumas ir astma. Visa tai buvo nurodyta dokumentuose”, – pasakojo Z.Zeleckienė.
Moteris mano, kad ne kiekvienas žmogus gali išsamiai nusakyti savo sveikatos būklę ir išvardyti ligų pavadinimus. Tačiau tam ir yra rizikos vertintojai, kurie turi surinkti visą informaciją, prireikus netgi kreiptis į gydymo įstaigas.
Po nustatyto termino B.Montvidas sužinojo, kad „Compensa” rizikos vertintojai sutiko jį apdrausti investiciniu gyvybės draudimu „Plius” nuo 2009 metų spalio 30-osios iki 2018 metų sausio 31 dienos, bet padidino mėnesinį mokestį nuo 450 iki 500 litų.
Mirė susiruošęs grybauti
2010 metų rugsėjo 13-osios rytą B.Montvidas susiruošęs grybauti staiga mirė prie savo namų. Mirties priežastis – išeminė širdies liga (išeminė kardiomiopatija).
Tačiau draudimo bendrovė atsisakė Z.Zeleckienei sumokėti 45 tūkst. litų, kaip buvo numatyta brolio mirties atveju, teigdama, kad jis nuslėpė savo ligas.
„Tokia liga net nebuvo pažymėta kortelėje, kai jis 2010 metų sausį gydėsi ligoninėje. Rizikos vertintojai viską ištyrė, apie brolio invalidumą žinojo, net padidino mėnesinę įmoką ir apdraudė pagyvenusį žmogų.
Galbūt tuo metu dar neseniai savo veiklą pradėjusi bendrovė šitaip draudė visus pageidaujančius.
Apdraudė ir laukė – gyvens ar ne. Turbūt manė, kokie jie geri, draudžia visokius invalidus, o šie tokie nedėkingi: net numirę drįsta kelti balsą ir reikalauti pinigų. Vadovavosi principu: nėra žmogaus – nėra problemos”, – piktinosi klaipėdietė.
Moteris supranta, kad per trejus metus draudimo anketos gerokai pasikeitė ir patobulėjo, bet šiuo atveju juk privalu vadovautis ta sutartimi, kuri buvo pasirašyta.
Dėl širdies nesiskundė
Z.Zeleckienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą reikalaudama, kad bendrovės „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialas išmokėtų jai priklausančią draudimo sumą brolio mirties atveju.
„Tuo metu gyvenau užsienyje, todėl įgaliojau advokatę atstovauti mano interesams. Pirmasis teismo posėdis neįvyko, nes „Compensa” advokatas kategoriškai atsisakė dalyvauti teisme, jei nedalyvausiu aš.
Į kitą posėdį atvykau, bet tuomet nepasirodė buvęs stažuotojas. Jis jau seniai nebedirba „Compensa” įmonėje, gyvena Norvegijoje”, – pasakojo brolį palaidojusi moteris.
„Compensa” skyriaus vadovė teisme išdėstė, kaip vyko draudimo procesas: patvirtino, kad stažuotojas tik viską stebėjo ir pasirašė draudimo anketose. Viską pildė ji pati.
„Manęs teisme klausė, ar brolis turėjo širdies problemų. Sakiau, kad man jis niekada nesiskundė. Gyvenu toli, gal nenorėjo kalbėti apie savo ligas ir jaudinti. Minėjo, kad kartais skauda krūtinę.
Pamanydavau, gal tai plaučių problemos, nes jis patyrė dvi avarijas, po kurių šonkauliai buvo susmigę į plaučius, dėl to išsivystė astma.
Žinojau, kad vartojo raminamuosius lašelius, valerijoną. Be to, jis juk neslėpė, kad dėl astmos pripažintas invalidumas”, – keistais draudimo bendrovės darbo metodais negalėjo atsistebėti Z.Zeleckienė.
„Compensa” atstovas aiškino, kad apdraustasis nurodė, jog nėra sirgęs širdies ir kraujagyslių ligomis, nors esą tuo metu sirgo vainikinių širdies kraujagyslių liga, hipertrofine kardiopatija ir antrojo laipsnio širdies nepakankamumu. Tačiau kažkodėl rizikos vertintojai sutiko jį apdrausti.
Pergalė – tik laikina
Šių metų sausio 22 dieną Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad Z.Zeleckienė yra teisi, ir iš „Compensa” jai priteisė 45 tūkst. litų išmoką bei 3770 litų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendime pažymima, kad sudarydamas sutartį apdraustasis nurodė, jog serga kvėpavimo organų ligomis, turi padidėjusį kraujospūdį, serga lėtinėmis ligomis ir sutiko, kad sveikatos priežiūros įstaigos suteiktų bendrovei informaciją apie jo sveikatos būklę.
Draudikas pats tinkamai neatliko pareigos surinkti informaciją.
Teismo manymu, negalima daryti išvados, kad apdraustasis iš tiesų turėjo rimtų širdies negalavimų, kuriuos nuslėpė pildydamas klausimyną, nes asmens ligos istorijoje nenurodytas skirtas gydymas pagal tokią diagnozę.
Teismas konstatavo, kad aplinkybės dėl nepateiktos informacijos apie buvusias ligas neįrodytos.
Kitoks teismo sprendimas
Bet šis sprendimas nereiškė pergalės. Draudimo įmonė jį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Šio teismo neseniai paskelbtas sprendimas – visiškai priešingas ankstesniam.
Neatsižvelgta net į tai, kad „Compensa” skyriaus vadovė teisme atvirai nurodė organizacijos rizikos vertintojų aplaidumą.
Nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nenustatė reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Teisėjų kolegija panaikino ankstesnį sprendimą, o Z.Zeleckienės ieškinį visiškai atmetė.
Jai taip pat priteistos visos bylinėjimosi išlaidos – 3256 litų atlyginimas advokatui ir 1350 litų žyminis mokestis.
Z.Zeleckienė jaučiasi pažeminta ir apgauta, tačiau rankų dar nenuleidžia – ji apskundė sprendimą Aukščiausiajam teismui.
„4606 litus turiu sumokėti už tai, kad brolis sąžiningai mokėjo draudimo įmokas. Draudimo, kurio sutartį patvirtino „Compensa” rizikos vertintojai. Turiu mokėti už tai, kad brolis nusprendė pasitaupyti senatvei, bet jos nesulaukęs mirė.
Manau, kad toks teismo sprendimas – tiesiog pasityčiojimas. Bet vis dar viliuosi, kad teisybė nugalės”, – nepraranda vilties teismų slenksčius vėl turėsianti minti Z.Zeleckienė.
4606
Tiek litų teismas priteisė iš Z.Zeleckienės, bandžiusios bylinėtis dėl mirusio brolio draudimo išmokos.
