„Kada nors pabaigsime”, – vakar miglotai ištarė VSD generalinis direktorius Gediminas Grina, paklaustas, kada pagaliau planuojama baigti statybas. Jos vyksta jau beveik dešimtmetį, o norint užbaigti pastatą reikia dar bemaž 70 mln. litų. Iki šiol investuota daugiau kaip 300 mln. litų. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tačiau net ir suradus tuos 70 mln. litų vargu ar saugumiečiai galėtų į pastatą įsikelti.
Mat nurodoma suma – be pastatui reikalingos įrangos. Kiek ji gali atsieiti, kol kas net nekalbama.
Tokie skaičiai, vakar išgirsti iš G.Grinos lūpų, regis, padarė įspūdį ir Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, anksčiau kritikavusiai ne tik nesibaigiančias Valdovų rūmų statybas, bet ir įstrigusią Vyriausybės vadovo rezidencijos Turniškėse rekonstrukciją.
Vis dėlto L.Graužinienė pripažino, kad dabartinė VSD vadovybė nėra atsakinga už buvusių šios institucijos vadovų užmojus: „Turime tai, ką turime. Dabar reikia galvoti, kaip elgtis su tuo palikimu, kaip nors viską pabaigti.”
Anot Seimo vadovės, kaltė dėl amžiaus statybomis virtusio projekto krinta ant politikų, kurie neįvertino, ar reikia tokio didelio pastato, ar jis bus funkcionalus ir ar apskritai reikalingas.
Vos netapo benamiais
Dėl užsitęsusių statybų, kurių niekaip neįstengiama baigti, valstybė patiria didelių nuostolių. Jai tenka išlaikyti ir senus VSD statinius, ir investuoti į naujus.
Vienu metu dėl to saugumiečiams net buvo iškilusi grėsmė tapti benamiais. Prieš ketverius metus, stringant pastato Pilaitėje statybai, buvo karštligiškai ieškoma įvairių sprendimų, kaip gauti trūkstamų lėšų.
Tada buvo sugalvota parduoti pagrindinį VSD pastatą Vytenio gatvėje ir už gautus pinigus tęsti statybas.
Bet su ištiesta ranka į Vilniaus savivaldybę prašyti laikino prieglobsčio nuėję saugumiečiai nieko nepešė – jiems buvo pasiūlyta nuomotis patalpas Raugyklos gatvėje. Tačiau jos VSD neįtiko.
Kita vertus, ir departamento naudojamos įvairios patalpos, kurių pardavimu rūpinosi valstybės valdomas Turto bankas, didelio pirkėjų dėmesio nesulaukė. Tuomet už administracinį pastatą su garažu ir žemės sklypu Vytenio gatvėje buvo prašoma per 9 mln. litų.
Privalėjo sumažinti apetitą
Nepavykus VSD administracijos iškelti į laikinas patalpas, planus jau 2011 metais įsikurti šimtus milijonų litų kainuosiančiame milžiniškame pastatų komplekse teko atidėti – ne pirmą kartą.
Iš pradžių buvo planuojama, kad vietoj Vilniaus gimdymo namų kylantis slaptasis objektas bus pabaigtas iki 2007 metų pabaigos. Vėliau šiuos planus teko smarkiai pakoreguoti – nušvito galimybė naująjį VSD pastatą baigti 2010 metais.
Tačiau 2009 metais įsismarkavusi ekonominė krizė neaplenkė ir saugumiečių. Jiems teko kiek nusileisti ant žemės ir slaptojo objekto sąmatą apkarpyti trečdaliu.
„Kadaise, matyt, buvo užsibrėžta per daug netaupant, neįvertinus mūsų šalies galimybių.
Bet paaiškėjo, kad įmanoma daug ko atsisakyti”, – prieš kelerius metus vykusias diskusijas dėl VSD pastato ateities prisiminė buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas.
Konservatoriaus vadovaujamas komitetas 2010 metais nusprendė, kad VSD turi mažinti statybai suplanuotas lėšas, o projektą įgyvendinti etapais. Savo ruožtu parlamentarai paragino Vyriausybę užtikrinti objekto finansavimą, kad statybas būtų galima baigti iki 2016 metų.
Skųstis dėl pinigų neturėtų
A.Anušauskas įsitikinęs, kad 2016 metai – reali statybų, kurioms visai neseniai buvo iškilusi grėsmė trukti dar dešimtmetį, pabaigos data: „Tik reikia laiku panaudoti tuos pinigus, kurie yra skiriami pagal valstybės išgales.”
Parlamentaras mano, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog statyboms trūksta pinigų. Antai kitų metų valstybės biudžete tam numatyta skirti 15 mln. litų.
„Aišku, jeigu iš karto būtų skiriama didesnė suma, galbūt statybų pabaigos terminas galėtų būti ir trumpesnis, bet yra taip, kaip yra. Nė vienas investicinis projektas negauna visos reikiamos sumos iš karto”, – pabrėžė buvęs Seimo komiteto vadovas.
Nors pašnekovas pripažino, kad naujasis VSD pastatas buvo projektuojamas ne pagal kišenę, vis dėlto teigė, kad jis saugumiečiams būtinas.
Statiniai, kuriuose dabar glaudžiasi departamentas, esą neatitinka net minimalių informacijos saugumo reikalavimų.
Gręžiotis atgal per vėlu
Konservatoriui antrino ir dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis” Artūras Paulauskas: „Laikyti tokį pastatą ir jo nebaigti statyti būtų per didelė prabanga.
Nežinau, kodėl G.Grina negali pasakyti, kada objektą planuojama baigti, tačiau konkreti data yra numatyta – 2016-ieji.”
Politikas tvirtino, kad jo vadovaujamas komitetas neturi duomenų, kad statyboms skiriamos lėšos būtų naudojamos neracionaliai ar švaistomos.
A.Paulausko manymu, dabar kalbėti apie tai, kad VSD pastatas pretenduoja tapti antraisiais Valdovų rūmais, – per vėlu: „Reikėjo stebėtis ar ginčytis, kai šis projektas buvo tik tvirtinamas, o ne dabar, kai statybos vis dėlto eina į pabaigą.
Tai rimtas objektas, skirtas ne tik VSD, bet ir valstybės poreikiams. Ekstremalių situacijų metu šiuo pastatu galėtų naudotis Vyriausybė, šalies vadovas. Kito tokio objekto neturime.”
Statiniai turi panašumų
Panašūs argumentai apie objekto išskirtinumą skambėjo ir iš dar nebaigtų statyti Valdovų rūmų šalininkų lūpų.
VSD būstinė Valdovų rūmams prilygsta ne tik pagal statybų trukmę, bet ir pagal kainą. Šiais metais po 11 metų trukusių statybų baigta vadinamoji Valdovų rūmų A dalis, kuri sudaro kiek daugiau nei pusę viso pastato ploto, atsiėjo 261 mln. litų. Numatoma, kad rūmams pabaigti reikės dar apie 75 mln. litų.
Baigtoje statyti Valdovų rūmų dalyje šiuo metu jau šeimininkauja muziejininkai, įrengtas sales gali apžiūrėti lankytojai, o aukštiems užsienio svečiams čia rengiami priėmimai.
Beveik dešimtmetį statomas ir šimtus milijonų litų kainuosiantis VSD pastatas irgi nėra visiškai tuščias. Būsimame 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate esą jau irgi yra įsikūrę kai kurie ypatingo slaptumo reikalaujantys departamento padaliniai.
Premjero rezidencija ir vėl tolsta
* Po ilgo stumdymosi šiemet Vyriausybė pagaliau buvo apsisprendusi tęsti premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukciją, kuriai jau išleista per 5 mln. litų. Išlaikyti nenaudojamą pastatą valstybei kasmet atsieidavo dar po kelis šimtus tūkstančių litų.
* Nors konkurso būdu Vyriausybės kanceliarija jau buvo išrinkusi bendrovę, kuri už 480 tūkst. litų pasiūlė kitąmet užbaigti pastato rekonstrukciją, dar neaišku, kada rezidencija sulauks statybininkų, o vėliau ir premjero. Konkursą laimėjusi bendrovė „Portalas” nusprendė trauktis, todėl dabar ir vėl planuojamos naujos statybininkų paieškos.
