„Komisija neseniai buvo įregistruota kaip biudžetinė įstaiga, tad teko atlikti tam tikrų vidinių pertvarkymų pagal biudžetinių įstaigų reikalavimus, susipažinti su rinka ir pasistengti, kad Komisijos veikla taptų labiau žinoma visuomenei”, – sakė E.Vaitekūnas.
– Kurį pastarojo pusmečio veiklos aspektą galėtumėte akcentuoti? – paklausėme pirmininko.
– Siekdami apginti vartotojų interesus jau pusmetį ypač intensyviai siekiame sustabdyti vykdomą neteisėtą „Teleradijo kompanija Hansa” laidinio radijo veiklą.
Žmonės nuolat skundžiasi, kad iš jų reikalaujama sumokėti mokesčius, nors jie nesinaudoja šia paslauga, nėra sudarę jokių abonentinių sutarčių ar iš viso neturi radijo taško. Jie net gąsdinami, kad pinigai bus išieškoti per antstolius.
Nuo tokio neteisėto pinigų prievartavimo ypač nukenčia pensinio amžiaus žmonės ir kiti labiausiai socialiai pažeidžiami asmenys.
Apie susidariusias aplinkybes dėl laidinio radijo ir nuolatinius vartotojų skundus Komisija informavo Seimo vadovybę. Buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtos „Teleradijo kompanija Hansa” veiklos sustabdymo.
Tikimės, kad po viešo problemos iškėlimo pagaliau bus nutrauktas ilgalaikis neteisėtas retransliavimas ir vartotojai apsaugoti nuo nuolatinio gąsdinimo ir neteisėto reikalavimo mokėti pinigus.
– Kaip reagavo Komisija į Pirmojo Baltijos kanalo skandalą sukėlusią laidą?
– Komisija, nustačiusi, kad Pirmasis Baltijos kanalas programos „PBK Lithuania” transliuotoje laidoje kurstė tautinę neapykantą ir skleidė dezinformaciją, įpareigojo laikinai sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos šalių laidų retransliavimą Lietuvoje.
– Ar Komisija yra žinoma tarptautinėje erdvėje?
– Nuolat bendraujame su savo kolegomis užsienyje, semiamės naujovių ir keičiamės patirtimi, o spalio pradžioje surengėme Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų platformos (EPRA) dviejų dienų konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau kaip 160 delegatų iš 45 šalių.
Joje buvo svarstomos užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų reguliavimo įgyvendinimo, nuomonių pliuralizmo transliuojant internetu bei politinės reklamos transliavimo problemos.
– O kasdieniai jūsų darbai?
– Komisija nuolat stebi programų turinį, skelbia konkursus, analizuoja paraiškas, nustato nugalėtojus, taip pat rengiami analitiniai leidiniai apie Lietuvos audiovizualinę rinką.
– Jūs siekiate tapti žinomesni plačiajai visuomenei, o pati visuomenė ar turi galimybę išreikšti savo nuomonę dėl Komisijos veiklos?
– Visuomenės aktyvumo pasigendu svarstant teisės aktų projektus, kai naujos idėjos ar kritiška nuomonė būtų ypač vertinga.
Kviečiu visus dažniau lankytis ką tik atnaujintoje Komisijos svetainėje www.rtk.lt, kur galima susipažinti su sprendžiamais klausimais, ir netgi dalyvauti priimant kai kuriuos teisės aktus. Visuomenės pastabos visada laukiamos.
Būtų smagu, kad visi reikštų nuomonę ir savo pastabas dėl programų turinio.
Komisijos interneto svetainės elektroninių skundų skyriuje galima išsakyti savo abejones, parašyti skundą. Nagrinėjame kiekvieną skundą.
Dažniausiai televizijos žiūrovai siunčia pastabas dėl vis dar pasitaikančių įstatymo dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio pažeidimų: per dažnų smurto ar erotinių scenų, daugybės keiksmažodžių.
Neretai piktinamasi ir įvairiais reklamos turinio bei garso aspektais, anonsų gausa.
Kas domisi Komisijos veikla, taip pat gali dalyvauti posėdžiuose ir juose išsakyti savo nuomonę įvairiais nagrinėjamais klausimais. Svarbiausias Komisijos tikslas – siekti, kad visoms suinteresuotoms pusėms glaudžiai bendradarbiaujant būtų pateiktas kokybiškiausias produktas vartotojui, t.y. visiems mums.
– Kokius tikslus keliate sau?
– Norėčiau, kad didėtų Komisijos atsakomybė, patirtis, kad lanksčiai ir įvairiapusiškai bendradarbiaudama su visais rinkos dalyviais, kitomis valstybės institucijomis, visuomenės atstovais ji įgyvendintų visus Komisijai keliamus reikalavimus ir pateisintų visų suinteresuotų žmonių lūkesčius.
Komisija – nepriklausoma institucija
Ją sudaro 11 narių, kuriuos į komisiją deleguoja įvairios institucijos ir organizacijos.
Du narius skiria Respublikos prezidentas, tris – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, tris – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija.
Jeigu kuris narys priklauso politinei partijai, jis privalo sustabdyti savo narystę toje partijoje iki kadencijos Komisijoje pabaigos.
Komisijos finansavimas yra reglamentuotas įstatymo, pagal kurį radijo ir TV transliuotojai ir retransliuotojai privalo pervesti į biudžetą Komisijos reikmėms 0,6 procento pajamų, gautų iš komercinių vaizdo ir garso pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ar televizijos programų transliavimu, retransliavimu ar su užsakomosiomis paslaugomis.
Nei vykdomoji, nei steigiamoji valdžia negali turėti įtakos Komisijos veiklos finansavimui, nors už veiklą ir lėšų naudojimą Komisija privalo atsiskaityti Seimui.
