Viena gražiausių Romainiuose A.Račkaus gatvė šiuo metu atrodo lyg pro praūžusio uragano. Prie namų mėtosi išardytos ir išvartytos tvoros.
Toks vaizdas šioje vietoje atsirado po Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų apsilankymo. Nustatyta, jog A.Račkaus gatvės 4-ojo, 5-ojo, 7-ojo, 9-ojo ir 11-ojo namų gyventojai užėmė dalį valstybinės žemės ir ja neteisėtai naudojasi.
Valstybinę žemę juosiančias tvoras pažeidėjais tapusiems gyventojams liepta pašalinti maždaug per mėnesį. Jei tvoros nebus išardytos, gresia bauda nuo 1 iki 2 tūkst. litų.
Vieni romainiškiai, žemėtvarkininkams paliepus, tvoras ardyti puolė iš karto, kiti jas ardo pamažu. Treti, tikėdamiesi, kad nemalonaus proceso pavyks išvengti arba jį bent kuriam laikui atidėti, dar laukia.
Nemaloni žinia – po skundų
Gražios ir gyventojų prižiūrimos A.Račkaus gatvės vaizdas tikriausiai dar ne vienus metus būtų išlikęs nepakitęs, jei ne šios gatvės 11 numeriu pažymėto sklypo bendraturčių, artimų giminaičių, nesibaigiantys konfliktai.
Prieš 35-erius metus čia apsigyvenę Jonas ir Irena Bučinskai 2008 metais savo dukteriai Daivai Gūdmantienei padovanojo dalį sklypo ir vieną iš jame esančių statinių. Nuo tada prasidėjo įvairūs nesutarimai dėl to, kas kieno vandenį ir elektrą naudoja, vėliau nesusitarta dėl papildomų inžinerinių tinklų įrengimo.
Riedamiesi tarpusavyje kauniečiai skundais ir prašymais apipylė įvairias tarnybas.
Šių metų rugsėjį jie sulaukė ir žemėtvarkininkų, kurie pagal kadastrinius matavimus nustatė, kad šio sklypo savininkai savavališkai praplėtė savo žemės valdas. Metaline tvora apjuosta 36 kvadratiniai metrai valstybės žemės.
Specialistams užkliuvo ne tik ši, bet ir dar keturios kaimyninių sklypų tvoros. Jos taip pat juosia dalį valstybės žemės, todėl turi būti nugriautos.
Baiminasi prašalaičių ir šunų
„Daugybę metų nei mūsų, nei kaimynų tvoros niekam netrukdė. Juk nė vieni nesame naujakuriai, namai ir tvoros stovi dešimtmečiais. Dabar, kai duktė mus apskundė, netikėtai esame įvardyti valstybinės žemės grobikais“, – guodėsi I.Bučinskienė.
Moteris nesupranta, kas iš esmės pasikeis, kai ji ir kaimynai tvoras patrauks kelis metrus nuo gatvės. Naujos statybos vargu ar čia bus pradėtos, o gatvės aplinka tikrai nukentės, nes miesto tvarkdariai nepuoselės žalios vejos ruožo taip, kaip jį apsitvėrę prižiūrėjo patys gyventojai – nuolat šienavo, sodino gėles ir kitus augalus.
Suskubę nuversti giliai į žemę įtvirtintą tvorą I. ir J.Bučinskai turėjo samdyti darbininkus. Ligoti pensininkai patys tokio darbo atlikti neįstengė.
„Sumokėjome nemenką pinigų sumą už tvoros griovimą, dabar teks iš naujo krapštyti piniginę už jos pastatymą arčiau namo. Kai neliko tvoros, gyventi tapo nesaugu ir dėl žmonių, ir dėl valkataujančių šunų, kurie vis dažniau atklysta į mūsų kiemą“, – sakė moteris.
Teks ardyti akmeninį pamatą
5-uoju numeriu pažymėto šios gatvės sklypo tvorą jos savininkas Jonas Rimkevičius ardo pats.
„Tvora šioje vietoje stovėjo 15 metų ir niekam netrukdė. Dabar ją reikia patraukti 5 metrus nuo gatvės. Nenoriu būti nubaustas tūkstantine bauda, todėl ardau užtvarą. Gerai, kad jis medinis, kitaip pačiam nugriauti būtų sunku“, – kalbėjo vyras.
7-ojo namo gyventojos Vidutės Jakaitienės namo tvora ir aplinka šalia jos – viena labiausiai išpuoselėtų visoje gatvėje.
„Kai prieš 11 metų pirkome šį sklypą su namu, jį juosė aukštų tujų juosta. Šalia jų buvo ir tvora, tačiau ji buvo labai prasta, todėl pastatėme naują.
Dabar paaiškėjo, jog ir tujos, ir tvora yra valstybės žemėje. Kad ir kokia graži tvora būtų, ją būtinai turime nugriauti, o želdiniai gali likti vietoje. Mėginame ieškoti būdų, kaip tvorą išsaugoti toje pat vietoje“, – prisipažino V.Jakaitienė.
Žemę pirktų arba nuomotų
Valstybine laikomą žemę, kurią dabar juosia tvoros, ši moteris, kaip ir kiti gatvės gyventojai, norėtų išsipirkti arba išsinuomoti. Tačiau to daryti neleidžiama. „Jeigu žemės plotą, kurį esą mes nelegaliai užsitvėrėme, būtų leista nusipirkti arba bent kažkuriam laikui išsinuomoti, tai padarytume iš karto. Tačiau mums tvirtinama, jog šis ruožas – valstybės, ir naudotis juo negalime dėl po žeme paklotų komunikacijų. Per visą laiką, kol čia gyvename, niekas į tas komunikacijas nelindo.
Įtikinti valdininkų nepavyksta net ir užtikrinus, kad kilus būtinybei įsileistume darbininkus, kurie galėtų atlikti bet kokius inžinerinių tinklų ir komunikacijų remonto darbus“, – tikino to paties 7-ojo namo gyventojas Artūras Turčinavičius.
Nustatoma daugybė pažeidimų
Skirmantas Žukauskas
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus atstovas
„Padėtis A.Račkaus gatvėje nėra išskirtinė. Atvejų, kai gyventojai savavališkai užima valstybės žemę, Kaune, kaip ir visoje Lietuvoje, kasmet nustatoma labai daug. Tai – valstybinės svarbos problema.
Žmonės statydami tvoras nepaiso vadinamųjų „raudonųjų linijų“, kurios nubrėžia atstumą nuo gatvės iki gyventojų sklypų. Dažniausiai tokie pažeidėjai – prieš dešimt ar dvidešimt metų žemės sklypus įsigiję gyventojai, kurie tvoromis apjuosė ir dalį valstybės žemės. Pastaraisiais metais žemės sklypus nusipirkę kauniečiai tokių pažeidimų padaro rečiau.
Atskirais atvejais savavališkai valstybės žemę užėmę gyventojai gali kreiptis į jų teritoriją prižiūrintį architektą, kuris gali duoti sutikimą ją įsigyti.
A.Račkaus gatvėje tokios galimybės nėra, nes šalia važiuojamosios dalies driekiasi kanalizacijos, dujotiekio, vandentiekio ir kitų komunikacijų tinklai.“
