Politikas ramino susigūžusius tarnautojus – tai esanti tik nepavojinga Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių granatos imitacija.
Galbūt Afganistano kare dalyvavęs kaunietis tikrai sugeba atskirti tikrą granatą nuo žaislo, bet su karine amunicija nesusipažinusiam žmogui šis daiktas galėjo sukelti nemažai baimės.
G.Labanauskas aiškino Panemunės gyventojų vardu norįs granatą įteikti merui A.Kupčinskui, kuris neva mėgsta žaisti karą. Mat miesto vadovui nuspaudus mygtuką buvo susprogdintas Panemunės tiltas.
Nors vietos žmonėms žadėta įrengti laikiną pėsčiųjų tiltą, pažadas neįvykdytas, dėl lėšų stygiaus stringa ir naujo tilto statyba, todėl Panemunės gyventojai dar ilgai kęs nepatogumus.
Pietų pertrauka baigėsi, tačiau A.Kupčinskas prie darbo kabineto durų nepasirodė, todėl G.Labanauskas atlikti misiją patikėjo savo bendražygei A.Medviedevienei, kuri tariamą sprogmenį paliko mero referentei.
Jeigu su granata lakstytų pramogų pasaulyje išgarsėjęs kitas frakcijos „Dirbame Kaunui” narys A.Orlauskas, turbūt nereikėtų itin stebėtis, bet toks G.Labanausko poelgis sunkiai dera su jo įvaizdžiu – šiaip ar taip, šis politikas vadovauja valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai.
Turbūt teisus meras, pasiūlęs tarybos nariui pasilikti granatas sau ir panaudoti jas Nemuno vagai gilinti Marvelės uoste, kad ten pagaliau galėtų plaukioti laivai.
Jeigu G.Labanauskas bandė bet kokia kaina išgarsėti, šįkart jam nelabai pasisekė. Geriau būtų pabandęs tą granatos imitaciją įsinešti į lėktuvą. Tikslas būtų garantuotai pasiektas.
