Trečiadienį Seimo valdybai informaciją dėl N.Venckienės paieškos pateikęs generalinis prokuroras taip pat tvirtino, jog bendradarbiavimas su JAV šiuo klausimu vyksta intensyviai, o klausiamas dėl parlamentarės ekstradicijos sakė, jog toks procesas būtų neadekvatus.
„Pateikiau detalią informaciją, kurią galime pateikti nepakenkiant paieškos sėkmei, ir ji išsamesnė nei vieša“, - po Seimo valdybos posėdžio žurnalistams sakė D.Valys.
„Rugpjūčio 28 dieną prokurorė gavo iš policijos informaciją nurodant konkretų adresą, asmenį, pas kurį gali gyventi N.Venckienė. Nedelsiant buvo surašytas papildomas teisinės pagalbos prašymas JAV, ir prašyta šią informaciją patikslinti ir nustatyti buvimo vietą, kol kas tikslių atsakymų iš JAV nesam gavę“, - teigė jis.
Klausiamas, ar procesas stringa iš JAV pusės, prokuroras tvirtino, jog „JAV padeda iš tiesų labai aktyviai, bendradarbiavimas intensyvus, bet oficialaus teisinės pagalbos prašymo įvykdymo neturim“. „JAV pareigūnai, mano nuomone, daro viską, ką gali padaryti, bet kol kas šaukimo įteikti N.Venckienei nepavyksta“, - sakė D.Valys, tačiau į klausimus, kas konkrečiai trukdo įteikti šaukimą, sakė nenorintis atsakyti.
Jis pabrėžė, kad siekti N.Venckienės ekstradicijos būtų neadekvatu, nes ji įtariama padarius nesunkius nusikaltimus.
„Įtariamoji N.Venckiene galimai padarė nesunkius nusikaltimus, todėl toks procesas, koks vyko prieš keletą metų (Gintaro Petriko ekstradicija - red.), akivaizdžiai būtų neadekvatus. Manau, kad nuosekliai prokurorai veiks, nustatys gyvenamąją vietą, imsis priemonių apklausti ir taip toliau“, - kalbėjo prokuroras.
Seimo valdyba trečiadienį generalinį prokurorą kvietė paaiškinti, kodėl užtruko N.Venckienės paieška. Parlamentarės paiešką policija yra paskelbusi gegužės 9 dieną. Paskelbus paiešką teisinės pagalbos prašymai išsiųsti į JAV. Žiniasklaidos pranešimais, N. Venckienė buvo pastebėta Čikagoje.
Opoziciniai liberalai tuo tarpu paskelbė rinksiantis parašus, kad nuo balandžio parlamente nesirodančiai N.Venckienei būtų pradėtas apkaltos procesas. Seimo statutas numato, kad teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio Seimo narių grupė, tai yra ne mažiau kaip 36 parlamentarai.
L. Graužinienė siūlo palaukti
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo neskubėti inicijuoti apkaltą Seime nesirodančiai parlamentarei Neringai Venckienei. Parlamento vadovė siūlo palaukti, kol generalinis prokuroras Darius Valys pateiks Seimui naują informaciją.
„Mes kalbėjomės, domėjomės, kodėl taip ilgai trunka procesas. Sutarėme, kad generalinis prokuroras, grįžęs, pasitaręs su bylą nagrinėjančia prokurore, įvertins, ar gali dalį informacijos pateikti Seimui viešai. (...) Ta situacija, be abejo, netenkina, tačiau prokuroras išdėstė argumentus, ir buvo mums, kaip Seimo nariams, kaip Seimo valdybos nariams, Seimo vadovybei, pateikta viena nauja informacija, ir lauksime dabar tiesiog oficialios informacijos“, - trečiadienį žurnalistams sakė L. Graužinienė.
Parlamento vadovė sakė negalinti atskleisti naujos informacijos turinio. „Kol kas negaliu atskleisti, kol ji nėra išviešinta“, - sakė L.Graužinienė.
Paklausta, kodėl N.Venckienė nerandama jau pusę metų, L. Graužinienė sakė, kad „prokuroras turėjo pagrindimą“. „Gal iš dalies jis yra teisus, bet iš dalies. (...) Šiandien gavus papildomą informaciją, šiek tiek darosi aiškesnė situacija. Manau, kad artimiausiomis dienomis prokuroras pateiks medžiagą“, - sakė ji.
Jos nuomone, dėl apkaltos N.Venckienei liberalai turėtų šiek tiek palaukti.
„Aš siūlyčiau liberalams palaukti dokumento, kuris artimiausiomis dienomis turėtų atkeliauti viešas į Seimą. Tada vėl sukviesiu frakcijų vadovus ir, manau, kad mes tada diskutuosime ir spręsime“, - sakė L.Graužinienė.
E.Masiulis kalba apie savigarbą
Seimo opozicijos Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis tikisi, kad ketvirtadienį jau bus surinkti 36 reikiami parašai dėl interpeliacijos nežinia kur esančiai Seimo narei N.Venckienei.
E.Masiulis nesieja apkaltos N.Venckienei su Lietuvos teisėsaugos veiksmais siekiant jos ekstradicijos - esą tai nepriklausomi dalykai.
„Jeigu Seimas turi kažkiek vidinės savigarbos ir nori iš tikrųjų, kad būtų elementari tvarka parlamente, turi priimti ryžtingą sprendimą ir nežaisti šioje situacijoje kažkokių žaidimų“, - radijui „Laisvoji banga“ teigė E.Masiulis.
Pasak jo, N.Venckienės atvejis neturi precedento. Nuo balandžio 9 d. ši Seimo narė be pateisinamos priežasties praleido 50 posėdžių ir taip galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Sunku būtų ir įsivaizduoti tiek Konstitucijos kūrėjams, kurie ją kūrė iki 1992 m., ar Seimo statuto kūrėjams, kad gali atsitikti tokių atvejų, kai Seimo narys yra išrenkamas rinkimuose ir gauna rinkėjų pasitikėjimą, po to duoda priesaiką, po to pradingsta stačiai kaip į žemę ir nedalyvauja Seimo posėdžiuose“, - laidai „Ryto tema“ sakė E.Masiulis.
E.Masiulis atkreipė dėmesį, kad iki šiol mokami atlyginimai trims N.Venckienės padėjėjams Seime.
E.Masiulio nuomone, N.Venckienė jau eidama į Seimą žinojo, ko ji ten eina: „Vienintelis jos noras - turėti Seimo nario imunitetą ir išvengti akistatos su Lietuvos teisėsauga“.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas įsitikinęs, kad N.Venckienė išsaugojo Seimo narės mandatą, kad užsienyje galėtų teigti, jog yra politiškai persekiojama.
Šiaulių apygardos prokuratūra siekia N.Venckienę apklausti. Prokurorai pernai spalį jai pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad N.Venckienė prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
