Valdančiųjų širdies nesuminkština vis garsesnės provincijos kultūrininkų dejonės, kad jie neturi už ką nuvykti į spektaklius ar koncertus Vilniuje, apsipirkinėja „Humanoje”, o svajoja tiktai apie socialinį būstą.
Dabar kultūros įstaigose dirbančių didelės dalies specialistų darbo užmokestis nesiekia pusantro tūkstančio litų neatskaičius mokesčių.
Pavyzdžiui, nuo 2013-ųjų sausio padidinus minimalią mėnesio algą iki 1000 litų, pagrindinių muziejų specialistų atlyginimai priartėjo prie šių įstaigų valytojų, sargų ar kito techninio personalo uždarbio.
Dar 2008-aisiais buvo patvirtinta trejų metų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo programa, bet užklupusi krizė ją sužlugdė. Atsisakyta ketinimų tą programą atnaujinti ir nuo kito sausio.
Anot finansininkų, valstybei tai būtų nepakeliama našta. Todėl vietoj planuotų 49 mln. litų kultūrininkų darbo užmokesčiui numatyta ieškoti biudžete pusės šios sumos ir kelti algas tik nuo liepos.
Mat Vyriausybė užsibrėžė skubiai atkurti esą labiausiai nukentėjusių dėl krizės asmenų – teisėjų ir valstybės tarnautojų – darbo užmokesčius.
Bus verčiamasi per galvą, bet tam bus tikrai surasta ketvirtis milijardo litų.
Eilinių Seimo narių ir ministrų algos padidės maždaug 2 tūkstančiais litų, premjero ir Seimo pirmininkės – apie pustrečio.
Kultūros darbuotojams premjeras pažadėjo kelti algas tuo atveju, jeigu savivaldybės sutaupys iš socialinių pašalpų.
Taigi iš vienų elgetų atims, kitiems pridės.
O ponų piniginės buvo ir liks išpampusios. Valdžiai atrodo normalu, kad net nuostolingai dirbančių, prasiskolinusių įmonių vadovų algos viršija Seimo narių atlyginimus.
