Kiaulių gaili labiau nei bijo maro

Afrikinio maro grėsmė pritilo, bet niekur nedingo. Tačiau pasienyje ties Baltarusija ūkininkai neskuba vykdyti veterinarų valios ir pjauti kiaulių. Juolab kad nežino, kokių kompensacijų už tai tikėtis.

Baltarusijos pašonėje gyvenantys ūkininkai kiaulių skersti nesiskubina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusijos pašonėje gyvenantys ūkininkai kiaulių skersti nesiskubina.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Nov 6, 2013, 7:38 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 2:03 PM

Ties Baltarusijos siena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytoje apsaugos zonoje ūkininkaujantys žmonės gyvena apimti nežinomybės.

Ši zona – tai daugybė Druskininkų, Ignalinos, Lazdijų, Švenčionių ir kitų rajonų savivaldybėse esančių kaimų, kurie patenka už VMVT nubrėžtos raudonos linijos, nuo sienos nutolusios per 10 kilometrų.

Kad būtų užkirstas kelias afrikinio kiaulių maro užkratui, iki gruodžio 1-osios juose ūkininkaujantys žmonės turi apsirūpinti saugos priemonėmis. To nepadariusieji kiaules turi išskersti.

Vienas svarbiausių reikalavimų – tvora, kad į sodybą ir tvartus negalėtų patekti laukiniai gyvūnai. Kitas – prie tvartų ir įvažiavimo į ūkio kiemą įrengti dezinfekavimo barjerus.

Nevalia į tvartus kojos kelti pašaliniams asmenims. Negalima kiaulėms sušerti ir maisto atliekų.

Laukia paskutinės minutės

„Liko dar mėnuo, todėl niekas nepuola nei kiaulių skersti, nei tvorų tverti. Pasiklauso, ką mokymuose kalba veterinarijos inspektoriai, ir laukia”, – kalbėjo Leipalingio seniūnas Antanas Krancevičius.

Kone dvi dešimtys šios dzūkiškos seniūnijos kaimų patenka į apsaugos zoną.

„Reikalavimai nėra tokie baisūs, kad jų nebūtų įmanoma įvykdyti”, – tikino Druskininkų rajone, Gailiūnuose, ūkininkaujanti Petronėlė Radvilavičienė.

Jos tvartuose kriuksi trys paršeliai. Bet ūkininkė peilių jiems dar negalanda. Kadangi jos sodyba ir taip aptverta tvora, teks pasirūpinti dezinfekcijos priemonėmis ir nusipirkti chalatų, kuriuos būtina apsirengti einant į tvartus.

Nežino išmokų dydžio

Pasak P.Radvilavičienės, susirinkimuose, į kuriuos ūkininkus pastaruoju metu kviečia VMVT atstovai, žmonės burnoja dėl to, kad nėra aišku, kokių kompensacijų tikėtis.

Po keletą kiaulių auginantys ūkininkai negali apskaičiuoti, ar verta kelti tvorą, ar geriau išpjauti kriukses, pasiimti išmoką ir metus jų neauginti.

„Kalbama, kad už kiaulę bus mokama po 500 litų. Tai gerokai mažiau nei savikaina”, – sakė P.Radvilavičienė.

Jos teigimu, kiaulei užauginti reikia maždaug tonos grūdų, kurie kainuoja apie 450 litų. Vien už paršelį veisėjai prašo apie 200 litų.

Vietoj kiaulių – vištos

Afrikinio kiaulių maro grėsmė nervus tąso ir Šalčininkų rajono ūkininkams.

VMVT duomenimis, šiame rajone per 4500 kiaulių kriuksi maždaug 500 smulkiųjų ūkių, esančių apsaugos zonoje.

„Mes laukiame prašymų kompensuoti, o žmonės – aiškumo, kokia bus kompensacijų skaičiavimo tvarka. Nors ji ir patvirtinta, realiai dar netaikoma”, – sakė VMVT Šalčininkų skyriaus viršininkas Gerardas Stonkus.

Rajone yra ūkininkų, kurie, paskerdę kiaules, perdavė tam tikrus organus (blužnis, inkstus, limfmazgius) tyrimams.

Tokie tyrimai ne tik parodo, yra ar nėra afrikinio maro užkrato, bet ir suteikia teisę į kompensaciją.

„Mūsų manymu, žmonėms paprasčiau išskersti kiaules nei įvykdyti saugos reikalavimus.

Ne tik dėl išmokos: juk jiems liks ir mėsa, ir pašarai, kuriuos galės, pavyzdžiui, vištoms sulesinti”, – svarstė G.Stonkus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.