Verslininkas ir buvęs politikas A.Bosas kol kas negaus beveik 300 tūkstančių litų – tiek jam atsiėjo nesėkminga investicija į DNB banko išleistas su akcijomis susietas obligacijas 2007-aisiais, rašo „Lietuvos rytas".
Be to, klaipėdietis turėtų bankui sumokėti per 30 tūkstančių litų žyminio mokesčio, padengti apie 8 tūkst. litų atstovavimo išlaidų.
Investuotojas – ne paprastas
Priimdamas sprendimą Apeliacinis teismas nusprendė, kad verslininkas turėjo pakankamai žinių ir kompetencijos – turi vadovavimo įmonėms patirties, buvo sudaręs beveik 40 investavimo sandorių, yra socialinių mokslų daktaras, monografijų ir mokslinių straipsnių autorius.
Todėl, anot teismo, jis negali būti vertinamas kaip paprastas, nesuvokiantis investavimo rizikos vartotojas.
Tačiau A.Bosas nelinkęs su tuo sutikti ir ketina apskųsti teismo sprendimą.
Apygardos teisme laimėjo
Verslininkas 2012 metų balandžio 16 dieną Vilniaus apygardos teisme buvo įrodęs, kad jį suklaidino DNB bankas. Teisme verslininkas aiškino nežinojęs, kad investuojant į su akcijomis susietas obligacijas galima ir pralošti. Jam pavyko įrodyti, kad jis nėra profesionalus investuotojas ir nesuvokė investavimo rizikos.
Be to, klaipėdietis tikino tiktai akimis permetęs jam siūlomą pasirašyti DNB sutartį.
A.Bosas, siekdamas didesnio uždarbio, įkeitė 7 mln. litų vertės savo namą Palangoje, tuomet jam bankas suteikė beveik 20 mln. litų paskolą, kuri buvo investuota į obligacijas.
Nors ir patyręs nuostolių, A.Bosas už paimtą paskolą turi mokėti palūkanas.
Apygardos teismą įtikino verslininko argumentai. Buvo panaikinta 2007 metais A.Boso ir DNB pasirašyta investicijų į vertybinius popierius sutartis, taip pat iš banko A.Bosui priteista 289 749 litai nuostoliams atlyginti.
Tačiau DNB tokį teismo sprendimą apskundė.
Šią savaitę Apeliacinis teismas paskelbė, kad bankas sutartyse ir jos prieduose pateikė reikiamą informaciją apie investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką, todėl būdamas nuovokus ir patyręs investuotojas A.Bosas galėjo priimti pagrįstus investicinius sprendimus.
Apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad A.Boso ir DNB pasirašytose sutartyse nebuvo įsipareigojimo garantuoti verslininkui 1 proc. dydžio uždarbį.
Ketina bylinėtis toliau
– Ką manote apie tokį Apeliacinio teismo sprendimą? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Boso.
– Neteisingas sprendimas. Bet yra dar aukštesnė instancija. Ne tik Aukščiausiasis teismas, bet ir Europos žmogaus teisių teismas.
– Ketinate toliau ginti savo interesus?
– Apeliacinis teismas priėmė sprendimą neskaitęs visos medžiagos. Tai akivaizdu.
Niekas neskaitė nei mūsų teisininkų paaiškinimų, nei parodymų, nei pirmosios institucijos sprendimo argumentų.
Galbūt neskaitė dėl laiko stokos arba dėl mano asmenybės.
Argumentuose viskas išdėstyta apie investicijas, profesionalumą.
Juk net samdyti ekspertai turėjo dvi paras aiškintis, koks yra tas banko siūlomas investavimo produktas.
Ekspertai aiškinasi paromis, o teismas nusprendė, kad Bosas turėjo tai suprasti. Bosas, kurį banko darbuotojai už rankovės tampė, į namus važinėjo.
Aš neprašiau jokių akcijų, investicijų. Pasigavo patys – į namus važiavo, į darbą. Į banką aš nuvažiavau tik pasirašyti dokumento. Apie kokį mano investavimo profesionalumą ar supratimą galime kalbėti, jei viskas buvo daroma taip greitai, ekspromtu?
– Bet Apeliacinio teismo argumentai skamba kaip komplimentai jums.
– Tegul komplimentus jie dalija susitikę. Man nereikia komplimentų. Kaip Džordana Butkutė sako: „Aš ne doleris, kad visiems patikčiau.”
Man reikia teisingo sprendimo. Manau, Aukščiausiasis teismas turėtų paaiškinti, kokios bendros praktikos tokiais atvejais derėtų laikytis, juk tokių kaip aš yra šimtai. Tarp jų – ir bankininkas.
