Česnakų paklausa kasmet padidėja užklupus peršalimo ligoms. Jų iš ūkininkų užsako turgavietės ir prekybos tinklai.
Augintojai už kilogramą česnakų vidutiniškai gauna 5 litus – perpus mažiau nei 2011-aisiais.
Nors be šių prieskoninių augalų neišsiverčia nei daržovių konservų fabrikai, nei mėsos perdirbimo įmonės, pastarosios į lietuvių augintojus kol kas nesidairo.
Ketina ir perdirbti
„Mėsos perdirbimo įmonės nesivargina lupti česnakų ar jų pjaustyti.
Jiems reikia galutinio produkto – pastos arba džiovintų granulių.
Visa tai mes ir planuojame gaminti”, – pasakojo Lietuvos česnakų augintojus vienijančios asociacijos vadovas Alvydas Petrusevičius.
Kol kas šių prieskoninių daržovių mūsų šalyje užauginama palyginti nedaug. Mat augintojams sunkoka atremti pigių kiniškų ar ispaniškų česnakų konkurenciją. Kita vertus, Lietuvoje nėra jiems laikyti tinkamų sandėlių.
Pirmiausia – saugykla
A.Petrusevičiaus vadovaujama bendrovė „Finezija” šį rudenį Žemaitijoje žieminiais česnakais užsodino hektarą žemės – maždaug tiek pat, kiek pernai.
„Smarkiai nesiplečiame. Tačiau perkandome auginimo technologiją, todėl patirtimi dalijamės ir su pradedančiaisiais.
Vis daugiau žmonių tam ryžtasi, ypač tie, kurie turi hektarą ar kitą savos žemės ir nežino, ką su ja daryti”, – sakė A.Petrusevičius.
Kol kas visus užaugintus česnakus ūkininkai parduoda Lietuvoje. Nukasę žieminius česnakus liepą, iki žiemos juos ir išparduoda.
Daugiau auginti nesiryžtama, nes be tinkamos saugyklos parduoti skirti česnakai nesulauktų nė viduržiemio.
„Tai bene vienintelės daržovės, kurių į Lietuvą neatgabena lenkai, nes ir sau neužaugina pakankamai. Todėl patys ketiname jų pasiūlyti.
Šiuo metu asociacija organizuoja centralizuotos saugyklos statybą. Kai ją turėsime, bus galima drąsiau didinti šių augalų plotus, prekiauti lietuviškais česnakais kiaurus metus ir juos eksportuoti”, – kalbėjo A.Petrusevičius.
Ūkininkai stabtelėjo
Anot Ignalinos rajono Bajorų kaimo ūkininko Darijaus Kazėno, česnakų ūkiai neturėtų skųstis, kad šis verslas nuostolingas.
Žieminiais česnakais šįmet, kaip ir pernai, aukštaitis užsodino maždaug 3,5 hektaro. Vasarą nuimtą derlių jis jau baigia parduoti. Dalį nupirko prekybos tinklai, kitus – ūkininkai sėklai.
„Šiais metais daugiau česnakų pardaviau prekybininkams nei ūkininkams. Matyt, jų norą prigesino šiųmetis derlius, kuriuo anaiptol ne visi augintojai džiaugėsi.
O ir supirkimo kainos šiemet – ne pačios didžiausios”, – sakė D.Kazėnas.
Plotai keičiasi
Statistikos departamento duomenimis, pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje auginamų česnakų plotai tai didėjo, tai traukėsi. 2003-iaisiais ūkininkai jais buvo užsodinę 342 hektarus, pernai – 533.
Daugiausia žemės česnakams ūkininkai buvo atriekę 2007 ir 2008 metais – atitinkamai 624 ir 597 hektarus.
