Mergaitės smegenys per gimdymą buvo pažeistos. Medicinos terminais kalbant – ištiko cerebrinis paralyžius. Dvejų metų Urtė sėdėjo tik atremta į atlošą ir apkamšyta pagalvėmis, žaisliuką išlaikydavo tik tada, jei kas nors užspausdavo jį mergaitės delne.
Vaikščioti Urtė pradėjo po kelių brangių procedūrų Rusijoje. Urtės mama Erika Švenčionienė ryžosi dukrą gydyti eksperimentiniu būdu – leisti kamienines ląsteles. Brangus ir ne visuomet veiksmingas gydymas Lietuvoje netaikomas. Po šio gydymo mergaitė pradėjo vaikščioti, kalbėti, jai gerai sekasi mokykloje.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Patriotai“ Erika guodėsi dėl naujos šeimą ištikusios negandos – valdininkai nori užverti pirmokei pradinės mokyklos duris, siūlo mergaitę leisti į specialiąją mokyklą.
Ministerija bara Jiezno gimnaziją, kurioje Urtė mokosi, kam mokykla laiko tokį vaiką. Esą mokykla nepritaikyta mažylei su negalia.
Išgrobstyti renovacijos pinigai?
Šis konfliktas slepia dar didesnę bėdą. 2007 metais buvo nuspręsta Jiezno gimnaziją renovuoti, skirti 4,5 milijono litų remontams. Pastatas neva buvo sutvarkytas, tačiau daugybė palikto broko sukėlė apkalbų bangą, esą pinigai galimai buvo iššvaistyti.
Prokuratūra jau trejus metus tiria šią renovaciją. Pastato rangovas – bendrovė „Bustuva“. „Atliktų darbų kokybė yra normali. Tuo neabejoju“, - sakė bendrovės direktorius Edvardas Galvanauskas.
Tačiau savivaldybės samdyti nepriklausomi ekspertai tikina kitaip. „Pakeisti langai neatitinka projekto reikalavimų, prastai užsandarinti, išorinių palangių nėra, kanalizacijos alsuokliai neišvesti, dėl nesandarių kanalizacijos vamzdžių ant pakabinamų lubų patenka fekalinis vanduo, todėl smirda“, - ekspertų išvadas citavo laida „Patriotai“. Rangovų padaryta žala – nuo 700 tūkst. iki 1,5 mln. litų.
Urtės motina matydama netvarką dukters mokykloje, pradėjo ieškoti teisybės ir dingusių renovacijos pinigų. Taip užsitraukė valdininkų nemalonę, kurie ėmė krutinti gimnaziją, kam ši ugdo Urtę neįgaliems vaikams nepritaikytoje mokykloje.
„Jei mums niekas nepadės, aišku, kad tie, kurie išgrobstė renovacijos pinigus, laimingai sau toliau karaliaus. Baisu, kad Švietimo ministerija nesiima sužinoti, kur dingo pinigai“, - laidoje „Patriotai“ piktinosi E.Švenčionienė.
Ministerijos darbuotojai tikino net nežinoję apie Jiezne kilusią problemą. „Nežinojome, kad ten grobstomi pinigai. Kad ten vyksta ikiteisminis tyrimas, mes tą žinom“, - aiškino Švietimo ministerijos investicijų skyriaus vedėja Laima Kvaraciejienė. Jos teigimu, ekspertų nuomonė – dar ne viskas, reikia laukti teisinio sprendimo apie tai, kokia žala ir kas kaltas.
Urtė – spindulys mokyklos vaikams
„Tas vaikas tokią pažangą padarė mūsų akyse per praėjusius metus, mes netikėjom. Ta mergaitė nei vaikščiojo, nei kalbėjo, o tarp vaikų viską pradėjo daryti. Vaikas buvo priešmokyklinėje grupėje. Visų vaikų ir tėvų požiūrį keičia. Vaikai gereseni pasidarė, vaikai ją globoja. Dvyliktokas eina pro šalį ir paneša mergaitę“, - Jiezno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Bajorienė.
Stebėtinas pokytis Urtės gyvenime įvyko tėvams pasiryžus netradiciniam gydymui.
Tėvai negalėjo susitaikyti su mintimi, kad tokia gyvybinga ir linksma mergaitė liks įkalinta nejudriame kūne. Ilgai ieškoję išeities rado, rodos, vienintelį kelią – netradicinį, neįteisintą, Lietuvoje dar nefinansuojamą – gydymą kamieninėmis ląstelėmis.
Ne visi šią žinią sutiko draugiškai. „Urtės neurologė labai prieštaravo, kalbėjo, kad tai – eksperimentinis gydymas. Vadino mus bepročiais. Nubraukė visas mūsų pastangas, - prisimena keturių vaikų motina. - Kita neurologė Kauno klinikose mane padrąsino. Aš savo vaikui tai būtinai padaryčiau, sakė ji.“
Baisiausia šeimai buvo patekti į šarlatanų rankas. Rusija didelė, klinikų daug, nesąžiningi medikai vietoj ląstelių gali suleisti vandens, paimti pinigus ir dingti iš horizonto. Tėvai ieškojo medikų Lietuvoje, kurie turėtų kontaktų su rimta, patikima klinika.
Vienas Lietuvos gydytojas rekomendavo šeimai kliniką. Jis pats kartu su Rusijos gydytojais stebėti gydymo ar konsultuoti pacientės artimųjų nesiryžo.
Pradėjo vaikščioti, kalbėti ir dainuoti
Gydymas kamieninėmis ląstelėmis – dar labai mažai ištirtas. Naujausi neoficialūs bandymai byloja, kad kamieninėmis ląstelėmis galima atstatyti, priauginti net pažeistą širdies raumenį.
„Mes turime pinigų paprastai injekcijai į kraują. Tai reiškia, kad nežinome, kuriuose organuose tiksliai nusės kamieninės ląstelės. Bet kaip mums sakė gydytojas klinikoje, kurioje Urtei leidžia ląsteles, tokios injekcijos pagerina impulsą tarp sveikų ir pažeistų smegenų dalių. Aišku, tai yra pavojinga – ląstelės leidžiamos į stuburą, didelė gydytojų komanda dalyvauja atliekant procedūrą“, - prieš metus portalui lrytas.lt pasakojo E. Švenčionienė.
Pusantrų metų gydymo vaisiai – savarankiški žingsniai ir sklandi kalba. Iki tol Urtė tik mykdavo, gestais rodydavo, ko nori arba kuriame kambaryje yra jos norimas žaislas, jausmus reikšdavo šypsena, ašaromis.
„Kaip jai buvo sunku su mumis! Ji protinga, turi savo norų, nuomonę, o mes to nesuprasdavom“, - apgailestavo mama.
Būdama šešerių mergaitė jau dainavo ansamblyje, lankė muzikos mokyklą, mokėsi groti smuiku, nors, anot mamos, valdyti instrumentą jai sunkiai sekasi. „Dėl savo negalios ji yra kitokia. Bet pati dar to nežino. Grožimės jos nuoširdumu“, - kalbėjo E.Švenčionienė.
