Rytų Europa – vienintelė iš penkių JT regioninių grupių, iš kurios atstovų niekada nebuvo išrinktas JT generalinis sekretorius.
JT Niujorke vis garsiau kalbama, kad būtent šio generalinio sekretoriaus kadencijos pabaigoje JT generalinis sekretorius bus renkamas iš Rytų Europos atstovų.
Praėjusių metų JT Generalinės asamblėjos prezidentas serbas Vukas Jeremicas ir dabartinis JT pasiuntinys Afganistane Slovakas Janas Kubis yra tarp tų, kurie minimi kaip galimi kandidatai į JT generalinio sekretoriaus postą.
Tačiau imta kalbėti, kad JT organizacijai, kuri tiek daug laiko ir pajėgų skiria lyčių lygybei propaguoti, turėtų vadovauti moteris.
Akys į Lietuvą
JT visų akys krypsta į Lietuvą, kuri šiais metais pirmą kartą šalies istorijoje dvejų metų laikotarpiui tapo JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare. Į šalį, kuri pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.
Tiksliau krypsta akys ne į Lietuvą, o į jos vadovę, buvusią Europos Sąjungos finansų ir biudžeto komisarę Dalią Grybauskaitę, pasižyminčią veržlumu, racionalumu ir ryžtingumu.
Kitaip dar vadinama Plienine magnolija, savo politiniais pavyzdžiais įvardydama tokius veikėjus kaip Margaret Thatcher ir Mahatma Gandhi, gali tapti realia kandidate į JT vadovo postą.
JT vadovas bus renkamas 2016 metais.
Istorinis įvykis
Kalbos apie D.Grybauskaitę, kaip apie kandidatę, pasklido dar iki istorinio Lietuvos laimėjimo.
Spalio viduryje Lietuva buvo išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą. Šiai struktūrai pagal tarptautinę teisę tenka pagrindinė atsakomybė už taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje.
Rugsėjo pabaigoje kreipdamasi į JT Generalinę asamblėją D.Grybauskaitė tvirtai ir įtikinamai kalbėjo apie savo šalį, kuri iš pagalbos gavėjos, tapo donore.
„XXI amžius turi tapti solidarumo, lygybės ir tvaraus vystymosi amžiumi“, – asamblėjoje sakė ji.
Prezidentė pradėjo ir baigė savo kreipimąsi į JT Generalinę Asamblėją, kalbėdama apie JT vystymąsi ir kryptis, kurias brėš jau naujasis JT generalinis sekretorius.
Šansai nėra dideli
Nors pasaulio žiniasklaidoje mūsų šalies vadovė minima kaip galima kandidatė užimti JT vadovo vietą, Lietuvos politologai jos šansus vertina nevienareikšmiškai.
„Manau, kad šį postą užimti yra gana sudėtinga. Tai yra sudėtingų, daugiaplanių derybų reikalas. Tai, kad kažkas žvelgia į D.Grybauskaitės galimybes, yra daugiau prielaida, artėjanti prie fantazijos, negu realybė.
Buvo aptariama informacija, kad D.Grybauskaitė gali tapti ES prezidente, o dabar apie Jungtines Tautas kalbama. Tai man daugiau primena priešrinkiminius aktus susietus su Lietuvos prezidento rinkimais“, - sako politologas Lauras Bielinis.
Pasak L.Bielinio, JT susikerta įvairių šalių interesai ir nėra paprasta surasti žmogų, kuris galėtų jiems geriausiai atstovauti.
„Galbūt tas faktas, jog Lietuva tapo JT Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir padėtų, o gal ne. Aišku, pliusų yra. Lietuva yra JT narė, pirmininkauja ES. Mes šiuo metu šviečiame pasaulyje. Tai leidžia mums savo kandidatą labiau parodyti, jeigu mes to norime.
Tačiau dabar žiūrėkime kitu kampu, ar pasaulis visa tai iš tiesų taip interpretuoja. Ar mes tikrai esame tokie matomi? Tarkime, JAV. Ar jos suinteresuotos turėti štai tokią JT vadovę? Prezidentę, kuri su JAV komunikuoja gana rezervuotai. O čia juk JAV žvilgsnis yra labai svarbus ir jų valia – viena iš lemiamų, išrenkant JT vadovą”,- sako L.Bielinis.
Labiau tiktų ES
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas prezidentės šansus vertina palankiau.
„Nieko nėra neįmanomo politikoje, bet buvo kalbų, kad Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis laikomas kandidatu. Tokiu atveju, jis ryškesnis kandidatas, šalis irgi didesnė.
G.Grybauskaitės gyvenimo aprašymas yra geras. Ji buvusi ministrė, ir viceministrė, ir eurokomisarė ir šalies prezidentė. Jeigu bus toks sprendimas, kad rinks iš Rytų Europos šalių, visko gali būti.
Prezidentė yra mūsų lyderė, ji pakankamai kieta lyderė, bet turint galvoje, kad JT organizacija tokia marga, sunku pasakyti, kiek jos kandidatūra tiktų.
Man atrodo, kad ji būtų geriausia kandidatė užimti ES vadovės vietą. Krizės paliestai Europai dabar reikia tvirto lyderio, o ji galėtų tokia būti“, - teigia V.Dumbliauskas.
Pagalius kištų Kinija ir Rusija
D.Grybauskaitė rugsėjo pabaigoje kalbėdama JT Generalinėje Asamblėjoje ištarė Rusiją supykdžiusius žodžius.
„Tie, kas nori primesti specifinę vystymosi kryptį kitiems – naudojant ekonominį spaudimą, energijos svertus ar kibernetines priemones iškraipant informaciją ar grėsmes...“, - šie žodžiai buvo skirti Rytų kaimynei.
L.Bielinis teigia, kad Lietuvai būtų gana sunki užduotis susitarti su Kinija ir Rusija, nes komunikacija su šiomis šalimis nuolat stringa.
„Ar mes galime susitarti su Rusija,kad jie balsuotų už mus ir dar paspaustų visus likusius? Manau, kad jiems daug naudingiau būtų turėti tokį žmogų, su kuriuo daug lengviau susikalbėti.
Toliau – Kinija. Ar mes iš vis kalbamės su Kinija? Manau, kad kalbėjimas apie D.Grybauskaitę kaip JT vadovę yra kalbėjimas apie kandidatavimą ten. Mano galva, jos šansai būtų labai menki būtent dėl to”, - teigė politologas.
Kritika dėl CŽV kalėjimų
D.Grybauskaitė būtų ne pirmoji moteris, siekianti vadovauti Jungtinėms Tautoms. Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vyķė-Freiberga 2006 metais buvo oficiali kandidatė užimti JT generalinio sekretoriaus postą.
Šalies vadovė nevienareikšmiškai vertinama dėl nuveiktų darbų žmogaus teisių srityje pasaulyje ir Lietuvoje.
D.Grybauskaitė susilaukė kritikos po susitikimo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. „Amnesty International” kritikuoja šalies vadovę dėl menko dėmesio CŽV kalėjimų tyrimui, homoseksualių asmenų teisėms.
Lietuvoje prezidentė aktyviai rėmė moterų apsaugos nuo smurto iniciatyvas, parėmė smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimą, organizavo keletą diskusijų žmogaus teisių temomis, tačiau nepateikė konkrečių pasiūlymų sprendžiant Europos žmogaus teisių teismo sprendimų įgyvendinimo klausimais.
Ji nerodo iniciatyvos sprendžiant institucinės vaikų globos, žmogaus su psichine negalia klausimus, dėl kurių Lietuva nuolatos sulaukia kritikos iš įvairių Europos Sąjungos institucijų ir pasaulio žmogaus teisių organizacijų.
