Iš Lietuvos buvo išprašytas ir skalūnų dujų čia ieškoti ketinęs JAV koncernas „Chevron”. Tad iš ilgai projektuoto energetinės nepriklausomybės pastato iš esmės liko vienas tvirtas kampas – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
Tik ar tikrai tvirtas? Pastarųjų savaičių kalbos rodo ką kita. Buvęs Klaipėdos uosto direkcijos vadovas liberalas E.Gentvilas nusprendė netylėti.
Politiko tikinimu, kol kas tinkamai įkaltas vos vienas terminalo prieplaukos polius, norvegų statomam laivui skirta duobė užnešta smėliu, iki šiol neparengti nei prieplaukos, nei 20 kilometrų ilgio dujotiekio tiesimo techniniai projektai.
Seimo narys nuogąstavo, kad kitų metų rudenį, kai atplauks užsakyta saugykla, darbai nebus baigti, todėl Lietuvai už norvegų specialiai pagamintą ir išnuomotą laivą teks mokėti kas dieną po pusę milijono litų, nors jis stovės be dujų ir be darbo.
Ar tai nepanašu į buvusio uosto vadovo mėginimus pasiteisinti? Juk didelė dalis su SGD terminalu susijusių projektų uostamiestyje pradėta tada, kai ten tvarkėsi E.Gentvilas. Tad politiniai oponentai ir griebėsi šios kortos.
Net premjeras A.Butkevičius apkaltino E.Gentvilą, kad pastarajam vadovaujant Klaipėdos uostui nebuvo imtasi jokių darbų, o reikalai esą pajudėjo tik subūrus naują direkcijos komandą, kuri dabar statybos darbus vykdo pagal planą. Liberalas tokias kalbas pavadino šmeižtu ir pagrasino bylinėtis, jei socialdemokratų lyderis neišsižadės savo žodžių.
Galima būtų tokias politikų rietenas praleisti negirdomis, nes Lietuvoje įprasta kalti prie kryžiaus ankstesnę valdžią, o pastarosios atstovai visus šunis karia ant valdančiųjų.
Bet šįkart viskas rimčiau – juk tai susiję su labai svarbiu Lietuvai projektu. Jei iš tiesų pavyks laiku pastatyti SGD terminalą ir atsigabenti pigesnių dujų kad ir iš JAV ar Kataro, kainų neketinančiam mažinti Rusijos koncernui „Gazprom” bus suduotas skaudus smūgis ir jo pozicijos susvyruos jei ne visame regione, tai Lietuvoje – tikrai.
Reikia pripažinti, kad E.Gentvilas iš tiesų iškėlė nemažai problemų. Pavyzdžiui, prieplaukos statytojai ir dujotiekio tiesėjai tikėjosi dirbti du šiltuosius laikotarpius – 2013 ir 2014 metų pavasarį, vasarą ir rudenį. Bet sutartys dėl įvairių skundų lavinos pasirašytos pavėluotai, todėl vienas šių laikotarpių jau kaip ir baigėsi.
Negana to, konkursus laimėjusios užsienio kompanijos turi daug pelningesnių užsakymų Rusijoje, kuriai mūsiškis terminalas – kaip girnapusė. Tad nenuostabu, jei ir jos nepersistengs.
Galbūt pats blogiausias scenarijus ir neišsipildys, bet apie jį įspėti E.Gentvilas tikrai turi teisę, kad ir ką sakytų politiniai oponentai.
Kita vertus, valdantieji, regis, ir patys nesutaria dėl SGD terminalo. Kaip galima paaiškinti Seimo laikinosios komisijos, tiriančios buvusios Vyriausybės energetinį paveldą, vadovo socialdemokrato A.Skardžiaus postringavimus? Visai neseniai jis išaiškino, esą sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG” Lietuvai nenaudinga, laivą-saugyklą geriau pirkti, o ne nuomotis.
Pasklidus tokioms kalboms, sujudo ne tik pelningą užsakymą gavusios Norvegijos įmonės vadovai, bet ir šios šalies diplomatai.
Buvo skubiai surengtas A.Butkevičiaus susitikimas su Norvegijos ambasadoriumi L.A.Ullandu, po kurio premjeras negailėjo gražių žodžių šios šalies verslininkams. O A.Skardžių išbarė, kad jis viršija įgaliojimus.
Tai akivaizdus įrodymas, kad net ir socialdemokratai neturi bendros nuomonės dėl SGD terminalo. Kai taip yra, nesunku spėlioti, kad už apsispręsti nesugebančių politikų gali stovėti ir „Achema” su savo interesais, ir netgi „Gazprom”.
E.Gentvilas pasiūlė prezidentei D.Grybauskaitei irgi susirūpinti šiais reikalais ir net sušaukti Valstybės gynimo tarybą. Tačiau reakcija iš Prezidentūros buvo keistoka.
Iš pradžių kapų tyla, o šią savaitę prezidentės patarėjas N.Udrėnas prabilo mįslėmis: neva prieš SGD terminalą naudojama juoda propaganda. Kas skleidžia tą propagandą – E.Gentvilas, A.Skardžius ar kas nors kitas, taip ir liko neaišku.
Užtat pačiam terminalui kliūtys daromos ir teismuose. Antai vieno sklypo, per kurį turėtų būti nutiestas dujotiekis, savininkas su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis siekia, kad būtų panaikintas energetikos ministro J.Neverovičiaus įsakymas, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, jo infrastruktūros ir dujotiekio tiesimo specialusis planas.
Kol nebus išnagrinėtas šis ieškinys, sustabdyta dar viena byla: tas pats pilietis teigia, kad jo sklypo servitutas nustatytas nepagrįstai, nes žemė turi būti išpirkta. Anot ieškovo, net jei servitutas ir teisėtas, jam išmokėta pernelyg maža kompensacija.
Šiam ginčui nagrinėti nepaskirta netgi pirmojo posėdžio data, tad akivaizdu, kad procesas užsitęs. Neatmestina, kad ir terminalo statybos.
Nesunku nuspėti, kas labiausiai dėl to trina rankomis.
Po kiekvienų Lietuvos politikų viešų rietenų ar teismus pasiekusių naujų ieškinių „Gazprom” būstinėje Maskvoje greičiausiai atkemšamas dar vienas šampano butelis.
