Žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius ketina informuoti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) apie tai, kad prieš Lietuvos žurnalistus buvo panaudotos neadekvačios teisinės priemonės norint iš jų išgauti informacijos šaltinį.
„Mes su kolegomis manome, kad tokius STT veiksmus galima vertinti dviem aspektais – teisiniu ir kontekstiniu.
Mano įsitikinimu, teisinės priemonės, kurių buvo imtasi prieš žurnalistus, – neadekvačios ir beprasmės. Teisėsaugos pareigūnai turėjo žinoti, kad žurnalistai turi teisę neatskleisti informacijos šaltinio, net jei teismas juos ir įpareigotų“, – kalbėjo jis.
Informacijos šaltinį būtina apsaugoti
D.Radzevičiaus įsitikinimu, jei žurnalistai būtų atskleidę informacijos šaltinį, jie būtų pažeidę žurnalistų etikos principus, o žinių agentūros BNS reputacija būtų sužlugdyta.
„BNS tik perspėjo visuomenę, kad planuojama Rusijos ataka prieš Lietuvą, bet nebuvo atskleista jokia kita informacija. Reikia padėkoti žurnalistams, kad jie atskleidė ir informavo visuomenę apie Rusijos atakas“, – sakė jis.
Žurnalistų sąjungos vadovas sakė neturintis faktų, kad BNS tokio pobūdžio informaciją išgavo prievarta ar kitokiomis neteisinėmis priemonėmis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas negalėjo paaiškinti, kodėl STT savo tyrimą pradėjo tirti nuo žurnalistų.
Esą jis klausimą formuluotų kitaip – ar ta pažyma buvo tokia reikšminga, kad ją reikėjo pažymėti specialia žyma „slaptai“: „Nemanau, kad yra pagrindo paviešintą informaciją laikyti slapta.“
A.Paulausko nuomone, žinių agentūra BNS turi pagrindo teigti, kad prieš ją buvo panaudotos neadekvačios teisinės priemonės, ir kritikuoti STT veiksmus.
„Pagrindinis klausimas – kas buvo suinteresuotas informaciją paviešinti. Mano įsitikinimu, kažkas labai norėjo, kad ši pažyma būtų paviešinta. Norėta ją išviešinti ir po to komentuoti. Pažiūrėkite, prezidentė pakomentavo tą pažymą tuoj pat, kai informacija buvo paviešinta spaudoje. Ji buvo išvykusi, o įrašas buvo padarytas ir paviešintas. Manau, įrašas buvo padarytas iš anksto“, – sakė jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Akibrokštas demokratijai
Advokatės Liudvikos Meškauskaitės teigimu, STT veiksmai atrodo labai negražiai: „Aš tokio dalyko per dvidešimt metų neprisimenu“, – sakė ji.
„Pareigūnų suinteresuotumas suprantamas, bet ieškoma ne ten, kur reikia. Valstybės paslaptimis disponuoja valstybės pareigūnai, o žurnalistas nėra valstybės paslapties subjektas“, – sakė ji.
Advokatės įsitikinimu, žurnalisto pareiga – informaciją paskelbti: „Konstitucijoje pabrėžiama, kad niekas negali sukliudyti žurnalistui skleisti informacijos. Žurnalistas turi informaciją tik patikrinti, o skleisti jos jam niekas nedraudžia.“
L.Meškauskaitės įsitikinimu, vienas iš demokratijos principų – apsaugoti informacijos šaltinį. Esą teismas gali įpareigoti šaltinį atskleisti, bet žurnalistai visame pasaulyje dažniausiai prisiima baudą ar bausmę, tačiau informacijos šaltinio neatskleidžia.
„Mes turime susirūpinti demokratija, kad žurnalistai nebūtų spaudžiami išduoti savo šaltinių. Manau, žurnalistai šį nonsensą turi išspręsti teisinėmis priemonėmis – skųsti tokius veiksmus teismams, kreiptis į EŽTT. Netikiu, kad viskas ramiai praeis. Turi būti atliktas tyrimas, tokie STT veiksmai – akibrokštas demokratijai“, – teigė advokatė.
