Siekia atgaivinti diskusiją
Konferencijos organizatoriai tikina, kad keliamas ne tik gimdymų namuose reglamentavimo klausimas, bet galimybė Lietuvos šeimoms ateityje apskritai turėti galimybę rinktis norimą gimdymo priežiūrą. Taip pat svarstoma, kad akušerėms turėtų būti suteikta daugiau laisvės ir atsakomybės nekomplikuotus gimdymus priimti savarankiškai, nes tai numatoma jų kompetenciją apibrėžiančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose.
Šiuo metu Lietuvoje naujagimis pasitinkamas tik gimdymo namuose, prižiūrint gydytojui ir akušerei. Tuo tarpu daugelyje civilizuotų valstybių gimdyvės gali rinktis net iš kelių alternatyvų.
„D.Britanijoje nėščiajai pasiūloma gimdyti savo namuose arba natūralaus gimdymo centre. Kai reikia medikų priežiūros, gimdymas vyksta ligoninėje“, – sakė viena konferencijos viešnių Mervi Jokinen, Europos akušerių asociacijos prezidentė ir britų Karališkosios akušerių kolegijos Akušerijos valdybos patarėja.
„Kaip „Tėvystės centro“ atstovė ir steigėja, iš bendravimo su būsimais tėvais patirties galiu pasakyti, kad pradėjusios lauktis vaiko poros aktyviai domisi visomis galimybėmis, kur ir kaip galima gimdyti. Tačiau kai nėra iš ko rinktis, domėjimasis tuo ir pasibaigia. Lietuvos šeimos tikrai norėtų gimdyti natūralaus gimdymo centruose arba savo namuose, bet tokios galimybės kol kas tiesiog nėra“, – sakė O.Valainienė.
Anot „Tėvystės centro“ steigėjos ir vadovės Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės, nors apklausų ar tyrimų šiuo klausimu nebuvo atlikta, šeimų noras patiems rinktis vaiko gimimo aplinkybes – akivaizdus.
„Poreikį puikiai iliustruoja tai, kad dabar šeimos renkasi skirtingas ligonines ar konkrečius medikus, su kuriais nori gimdyti. Pažiūrėkite, kiek daug vilniečių vyksta į Kauno klinikas arba Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus. Kartais gimdyvės keliauja per visą Lietuvą į kitus miestus vien tam, kad galėtų gimdyti tik su akušere. Tokiu būdu šeimos realizuoja savo poreikį pasirinkti, kaip gimdyti“, – įsitikinusi V.Pilipauskaitė-Butkienė.
Ši konferencija ypatinga ir tuo, kad tai bendras visuomenininkų ir medikų darbas. Vieną dieną truksiantį renginį vainikuos vieša diskusija, kurioje dalyvaus sveikatos politikai, medikai, visuomenės atstovai.
“Per diskusiją bandysime prieiti prie bendrų rekomendacijų, kurias vėliau teiksime valdžios institucijoms dėl galimybės sukurti daugiau gimdymo priežiūros modelių Lietuvoje. Kokiu būdu tai įvyks, nesame konkrečiai užsibrėžę. Norime atgaivinti diskusijas ir pakartotinai kreiptis į atsakingas institucijas, kad šis klausimas būtų pradėtas spręsti“, – sakė teisininkė ir VšĮ „Tėvystės centras“ atstovė O.Valainienė.
Medikai nori bendradarbiauti
Pirmieji visuomenininkų bandymai kviesti politikus viešai diskusijai buvo sutikti itin priešiškai. Pernai balandį iniciatyva „Gimimas LT“ kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami sudaryti darbo grupę gimdymo ne ligoninėje reglamentavimo klausimui spręsti.
Kartu jie pateikė užklausas išsakyti savo nuomonę specialistams. Keturios pozicijos iš penkių pritarė, kad gimdymas namuose turėtų būti reglamentuotas. Tik viena organizacija pateikė kategoriškai priešišką nuomonę.
Nepaisant specialistų išsakytos nuomonės, liepą pateiktame atsakyme Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė neketinanti spręsti gimdymo namuose klausimo.
Gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Daiva Vaitkienė (LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika) sakė, kad kiekvienas gydytojas turi savo asmeninę nuomonę dėl gimdyvės teisės rinktis gimdymo vietą ir aplinkybes, tačiau mokslinės bendruomenės tikslas – diskutuoti ir ieškoti visiems priimtino sprendimo.
„Medikų bendruomenę sudaro daug skirtingų žmonių su skirtingomis nuomonėmis. Didžioji jų dalis, ypač akademinė, jaučiasi atsakingi pateikti moksliškai pagrįstų faktų ir jais dalintis, stengtis suteikti visą informaciją tiek kolegoms, tiek visuomenei, nepriklausomai nuo, patinka mums tie faktai, ar ne. Sekant informaciją viešojoje erdvėje galima pastebėti visokių nuomonių, tikrai ne visi gydytojai yra už gimdymus namuose, bet juk ne kiekvienas gimdymas ir gali vykti namuose“, – sakė D.Vaitkienė.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovė gydytoja Daiva Brogienė sakė, kad kalbant apie moterų teisę pasirinkti svarbu užtikrinti, kad tai būtų informuotas pasirinkimas.
„Šita diskusija – tai mažas žingsnelis link vadinamosios moderniosios motinystės priežiūros. Jeigu pavyktų ta diskusiją pratęsti ir toliau bendradarbiauti, tai modernios motinystės branduolys – moteris, gimdyvė – turėtų atsidurti ten, kur ir turi būti – sistemos centre. Mūsų, kaip profesionalų pozicija – ne tik supažindinti moterį su pasirinkimo galimybėmis, bet ir užtikrinti, kad tas sprendimas būtų saugus ir protingas“, – sakė D.Brogienė.
Teisininkė O.Valainienė apgailestavo, kad kol kas Lietuvos teisės aktai moterims užtikrina vienintelį pasirinkimą – gimdyti ligoninėje.
„Gimdyti namuose nėra draudžiama, tačiau jokie teisės aktai nereglamentuoja profesionalios priežiūros tokioms gimdyvėms, taip pat nėra nustatyta taisyklių, kurios nustatytų, kada, kokiomis sąlygomis akušeris gali atvykti į namus, nes toli gražu ne kiekvienas gimdymas gali vykti namuose“, – kalbėjo iniciatyvos „Gimimas LT“ narė ir teisininkė O.Valainienė.
Ji džiaugiasi, kad organizacija sulaukia medicinos atstovų palaikymo.
„Mums svarbūs medikų patarimai ir nuomonė, nesiekiame, kad teisė gimdyti namuose būtų aklai įtvirtinta teisės aktuose – norisi, kad tas reglamentavimas būtų protingas ir be medikų pagalbos negalime žengti toliau“, – sakė teisininkė.
