Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo metu atliko kratą BNS naujienų redaktorės Jūratės Damulytės namuose, iš viso apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai.
Taip STT bando aiškintis, kas nutekino slaptą informaciją.
Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį. Tokio masto precedento neturinčios procesinės prievartos priemonės, sutrikdžiusios BNS darbą, yra neproporcingos ir nepateisinamos, teigia naujienų agentūra.
BNS išplatino viešą pranešimą, kuriame teigiama, jog žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį yra viena iš žiniasklaidos laisvės garantijų. BNS naudosis šia teise ir informacijos šaltinio neatskleis. Naujienų agentūra ketina kreiptis į generalinį prokurorą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą reikalaudami paaiškinimų.
„Didžiausia Baltijos šalyse naujienų agentūra BNS smerkia teisėsaugos institucijų spaudimą, kuriuo pažeidžiama žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. (...) Žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį yra viena iš žiniasklaidos laisvės garantijų. BNS naudosis šia teise ir informacijos šaltinio neatskleis“, - rašoma BNS pranešime.
„Jos (J.Skėrytė ir J.Damulytė. - Red.) buvo iškviestos į apklausą ir buvo apklaustos kaip liudytojos. Absoliučiai visiems veiksmams kuriems reikalinga, buvo gauta teismo sankcija. Su teismo sankcija buvo paimti kompiuteriai. Jokių sulaikymų nebuvo. Jos buvo apklaustos ir paleistos“, - apie J. Damulytės ir J.Skėrytės apklausą sakė STT viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Ruslanas Golubovas.
Anot R.Golubovo, buvo apklausti tam tikri žurnalistai, kurie, STT manymu, turėjo būti apklausti dėl VSD pažymos nutekinimo.
„Mes dabar turime komentuoti trečiųjų asmenų pasisakymus. Pasiklauskite pačių žurnalisčių ar jos turi kažkokių priekaištų STT pareigūnų atžvilgiu“, - sakė R.Golubovas.
Informavo visuomenę
Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) išplatino pranešimą, kuriame smerkia STT daromą spaudimą laisvai žurnalistikai.
„Remiame kolegas iš naujienų agentūros BNS, kurie siekdami ginti viešą interesą informavo Lietuvos visuomenę apie galimas grėsmes ir tokiu būdu padarė milžinišką paslaugą visuomenei“, - teigiama LŽS išplatintame pranešime spaudai.
Lietuvos žurnalistų sąjunga viešai primena, kad profesionalūs žurnalistai neturi teisės atskleisti informacijos šaltinio jokioje situacijoje, tad pareigūnų bandymai prievartinėmis priemonėmis sužinoti žurnalistų saugomą informaciją kelia realią grėsmę laisvai žurnalistikai Lietuvoje.
Todėl LŽS tikisi, kad Seimo valdybos inicijuota parlamentinės kontrolės procedūra atsakys į daugelį rūpimų klausimų. LŽS atidžiai stebės visą teisinį procesą, apie jo eigą informuos ir ESBO atstovę žodžio laisvei ir nuolat teiks persekiojamiems žurnalistams pagalbą.
Susirūpino Seimo valdyba
Seimo valdyba penktadienį nusprendė kreiptis į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją, kad ji ištirtų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus, pranešė Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas.
„Mes kalbėjome apie šią situaciją, kurią paskutiniu metu puikiai žinote - dėl STT veiksmų, kada mūsų darbuotoja Malikėnaitė buvo naktį užklupta ir buvo patikra padaryta, ir dėl kito atvejo, kai BNS du žurnalistai buvo išvesti ir apklausti, ir kodėl būtent šitokie būdai ir šitokie metodai yra taikomi prieš žiniasklaidą. Tai mūsų netenkina“, - žurnalistams penktadienį sakė V.Gedvilas.
Seimo vicepirmininkas kritikavo „brutalius“ teisėsaugininkų veiksmus - anot jo, tai politikams nepriimtina.
„Seimo valdyba kreipiasi į Operatyvinės veiklos komisiją, kad jie ištirtų šitą atvejį ir pateiktų valdybai savo matymą, savo nuomonę, ir tiesiog pateiktų faktus. Iš tikrųjų ar negalima taikyti kažkokio kitokio būdą kalbant su žurnalistais, kodėl būtinai išvesti, kodėl būtinai Malikėnaitę naktį užklupti? Tokia situacija Lietuvoje, aš manau, kad yra nepriimtina mums, politikams“, - teigė jis.
„Mūsų žiniasklaida yra laisva, mes esame nepriklausoma valstybė, ir tokiu brutaliu būdu vykdyti viską... Aš nesakau, kad nereikia vykdyti, reikia vykdyti mūsų valstybės saugumą, reikia prižiūrėti saugumą, (…) bet galbūt reikia pasirinkti kitus metodus“, - svarstė Seimo vicepirmininkas.
V.Gedvilas užsiminė, kad STT vadovui taip pat gali tekti aiškintis Seimo valdybai.
„Yra dar vienas pasiūlymas, kad galbūt išsikviesti STT vadovą, kad jis paaiškintų situaciją. Aišku, jis galbūt ne apie viską gali kalbėti, ne viską gali aiškinti, bet tiesiog dėl veiksmų, dėl būdo, kaip šitai yra daroma“, - nurodė jis.
„Galbūt jiems patiems reikia paieškoti kitų formų, kitų metodų“, - apie teisėsaugininkų veiksmus sakė V.Gedvilas.
Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėtos informacijos atskleidimo ėmėsi po to, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Vėliau prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.
