Tarp Seimo ir prezidentės priešprieša aštrėja

Seimas užsimojo pademonstruoti raumenis ir ypatingos skubos tvarka papildė generalinio prokuroro atleidimo pagrindus, bet paskutinį žodį dėl Dariaus Valio likimo vis dėlto turės tarti prezidentė, rašo „Lietuvos rytas”.

Generalinis prokuroras D.Valys jau anksčiau yra sakęs, kad pats nesitrauks.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Generalinis prokuroras D.Valys jau anksčiau yra sakęs, kad pats nesitrauks.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius

2013-11-08 06:37, atnaujinta 2018-02-20 12:47

Parlamentarai vakar gana netikėtai padėjo į šalį nutarimo projektą, kuriuo siūloma prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti D.Valį, ir metėsi prie generalinio prokuroro atleidimo tvarką papildančių įstatymo pataisų.

Nuspręsta Prokuratūros įstatymą papildyti nuostata, kad generalinis prokuroras iš pareigų gali būti atleidžiamas pasiūlius Seimui, kai jis nepritaria Generalinės prokuratūros metinei veiklos ataskaitai. Vis dėlto atleisti prokuratūros vadovą iš pareigų Seimas ir toliau galės tik gavęs atitinkamą prezidentės teikimą.

Už tokią pataisą balsavo 60 parlamentarų, susilaikė 16. Prieš balsuojančių nebuvo, nes konservatoriai bandė sužlugdyti balsavimą ir jame nedalyvavo.

Socialdemokratai per balsavimą suskilo, užtat Darbo partijos frakcijos nariai buvo ypač susitelkę. Tai krito į akis ir prezidentei.

Seimo sprendimą D.Grybauskaitė iškart pavadino antikonstituciniu: „Teisiamos Darbo partijos balsais priimtas Seimo sprendimas dėl generalinio prokuroro atleidimo tvarkos pokyčių – tai antikonstitucinis, teisėsaugos nepriklausomybę naikinantis žingsnis.”

Neabejojama, kad prezidentė pasinaudos galimybe vetuoti šias įstatymo pataisas. Šalies vadovės patarėjai įsitikinę, kad jos prieštarauja Konstitucijai, kuri iniciatyvos teisę skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą numato būtent prezidentei.

Bet įstatymo pataisų autoriai vakar įrodinėjo kitaip. Vieni aiškino, kad tai žingsnis parlamentinės demokratijos stiprinimo link, kiti dėstė dar drąsiau. „Pagaliau atėjo laikas Seimui susigrąžinti savo vietą valstybėje”, – drąsinosi „tvarkietis” Petras Gražulis.

O buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas konservatorius Stasys Šedbaras kritikavo, kad įstatymai perrašomi dėl vieno asmens, juolab kad pataisymai esmės nekeičia – norint atleisti generalinį prokurorą, ir toliau būtina prezidentės valia.

Politikas taip pat stebėjosi, kad nuspręsta keisti tik generalinio prokuroro atleidimo tvarką, nors anksčiau Seimas apsisprendė, jog tai turėtų galioti kitų institucijų vadovams: „Konstituciniam teismui yra apskųsta ši Seimo statuto pataisa ir būtų protinga palaukti jo išaiškinimo, nedaryti skubotų žingsnių. Juk vis dėlto tai ne kolūkio pirmininko atleidimo klausimas.”

Iš pirmų lūpų

Lauras Bielinis

Politologas

„Tai aiškus Seimo signalas prezidentei ir visam politiniam elitui, rodantis, kas yra reali politinės sistemos valdžios viršūnė. Parlamentas signalizuoja, kad būtent jis sprendžia ir lemia daugelį klausimų, o ne prezidentė – net tose srityse, kur ji visiems bando įteigti, jog yra vienintelė sprendimų priėmėja.

Žinoma, šiuo žingsniu užprogramuojamas ir parlamento konfliktas su prokuroru. Galbūt Seimas tikisi, kad D.Valys neatlaikys šio spaudimo ir pats parašys atsistatydinimo pareiškimą. Tai būtų pati diplomatiškiausia išeitis.

Atleisti D.Valį prezidentei būtų nepaprastai sunku. Toks žingsnis reikštų, kad ji pripažįsta savo klaidą dėl prokuroro. Manau, prezidentė nenorės to pripažinti ir priešinsis.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.