„Tai buvo mūsų abiejų sprendimas. Aš jums aiškinu, filmą organizavo Biudžeto ir finansų komitetas. Renginys susijęs su ekonominiais dalykais, su pramone, su finansais, su valdysena. Šis filmas visiškai nesusijęs su niekuo, o yra vieno asmens demonstravimas, o pačios valstybės kūrimo, pramonės nėra. Reikėjo arba koreguoti, arba kažką daryti“, – per susitikimą su rinkėjais Šilalėje sakė Seimo narys R.Žemaitaitis.
Politiko kalbų Šilalės kultūros namuose klausėsi apie 20 rinkėjų. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas kurstė vietos gyventojų aistras ir nevengė kritikos politikos partneriams.
Seimo narys tikino, kad dokumentinį filmą apie Lietuvos laisvę buvo galima rodyti, jei jame būtų pavaizduotas Rolandas Paksas, stojimo į ES, NATO akimirkos. Kitu atveju Seimo narys esą nematęs reikalo surišti filmą su tos dienos konferencija.
Susirinkusiųjų paklaustas, ar filmas uždraustas dėl per mažai pavaizduoto mirusio prezidento A.Brazausko indėlio, R.Žemaitaitis tikino taip nemanantis.
Jaunasis politikas tikino, kad A.Brazausko net nelaiko prezidentu.
„Klausimas, kiek prezidentų buvo Lietuvoje: keturi ar du? Brazauską rinko? Rinko. Ai, bet aš jo prezidentu nelaikau. Jis buvo tas, kuris žemės reformą padarė ir viską išparceliavo. Jis norėjo būti prezidentu, bet nepavyko. Kitas dalykas – kas man iš tos laimės ir iš tos garbės“, – nerišliai kalbėjo politikas R.Žemaitaitis.
Susirinkusiesiems parlamentaras aiškino šiandieną nematantis skirtumų tarp Sovietų sąjungos ir Europos Sąjungos, kurioje jis jaučiasi suvaržytas. Tačiau jau netrukus visus įtikinėjo, kad žemės pardavimą užsieniečiams vertina teigiamai ir nesuprantantis parašų rinkėjų, siūlančių galvoti kitaip.
Skandalinga situacija dėl dokumentinio filmo apie Sausio 13-ąją susiklostė spalio viduryje. Tada dienraštis „Lietuvos rytas“ paviešino, kad ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje, kurioje dalyvavo apie porą šimtų svečių iš visos Europos, Seimo kanceliarija norėjo parodyti trumpą dokumentinį filmą apie istorinę Seimo salę, nepriklausomybės atkūrimą 1990 metais ir 1991-ųjų sausio 13-ąją.
Bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas uždraudė rodyti šį filmą, kuriame yra vaizdai su tankais prie sostinės Televizijos bokšto, sovietų kareiviai, automatų buožėmis daužantys žmones. Sužinojęs, kad į renginį kviesti Rusijos ambasados atstovai, B.Bradauskas pareiškė, jog Lietuva „niekaip nebaigia erzinti“ Rusijos dėl Sausio 13-osios, vis esą kiekviena proga primindama ir akcentuodama šiuos įvykius.
„Kam aitrinti tuos dalykus, vis juos priminti? Juolab kad renginyje galėjo dalyvauti Rusijos ambasados atstovai. Be to, padėtis ir taip labai sudėtinga - turiu omenyje mūsų pienininkų problemas“, - savo sprendimą neleisti rodyti dokumentinio filmo argumentavo B.Bradauskas. 1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
