Penktadienį V.Gedvilas buvo vienas iniciatorių dėl kreipimosi į Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją tam, kad ji ištirtų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus.
„Seimo valdyba kreipėsi į Operatyvinės veiklos komisiją, kad jie ištirtų šitą atvejį ir pateiktų valdybai savo nuomonę. Paprašėme, kad jie tai pristatytų artimiausiame valdybos posėdyje. Reikia žinoti, kaip iš tikrųjų ten buvo“, – sakė V.Gedvilas.
Jį ypač papiktino, kad STT tąsė ne tik žurnalistus, bet ir vidurnaktį apsilankė pas Seimo darbuotoją Dangirą Malikėnaitę. V.Gedvilo nuomone gąsdinti ir šiurpinti žmonių STT neturėtų.
„Man atrodo, kad turėjo būti taikomi kitokie metodai. Emocijos tokiais atvejais yra pakankamai neigiamos“, – aiškino V.Gedvilas. Jo nuomone, toks streso įvarymas yra nereikalingas, juolab jeigu paaiškėtų, kad tie žmonės yra visiškai niekuo dėti.
„Kaip aš suprantu, Malikėnaitė informaciją gavo vėliau, nei ji buvo nutekinta“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkas.
Jis nesuvokė, kaip darbuotoja galėjo nutekinti VSD pažymą, jos dar net negavusi. Taip pat V.Gedvilas pabrėžė, kad minėta Seimo darbuotoja parlamente dirba ilgą laiką ir visuomet pasižymėdavo kruopštumu.
„Aš ją puikiai pažįstu. Ten griežta kontrolė ir aš manau, kad ji pati yra pasirašiusi už savo atsakomybę dėl dokumentų teikimo. Neįsivaizduoju kurioje vietoje ji gali būti kalta ir kaip ji galėjo nutekinti“, - sakė V.Gedvilas.
Informacijos nelupo
„Aš įsivaizduoju, kad žurnalistas pats niekur nelindo. Kuo jis kaltas, kad jam tą informaciją duoda? Jam duoda, o jis naudojasi. Kuo jis yra kaltas?“, – stebėjosi vicepirmininkas.
Jo nuomone, jeigu žurnalistas gavo šaltinį ir vertingų duomenų, jis net neprivalo informuoti iš kur ta medžiaga buvo gauta. „Nemanau, kad jis kažkur lindo, ar kažkokiais kitokiais būdais išgavo tą informaciją. Reikia ieškoti tik to, kas nutekino. Žinoma, STT turi kažką daryti ir ieškoti. Tačiau veiksmų forma man nepatiko“, – kalbėjo V.Gedvilas.
V.Gedvilas įsitikinęs, kad žiniasklaida yra demokratijos varomoji jėga. Anot jo, be ieškančios ir oponuojančios žiniasklaidos, normali demokratinė valstybė negalėtų funkcionuoti.
V.Gedvilas jau anksčiau yra užsiminęs, kad STT vadovui taip pat gali tekti aiškintis Seimo valdybai.
Informacijos nelaiko slapta
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas negalėjo paaiškinti, kodėl STT savo tyrimą pradėjo tirti nuo žurnalistų.
„Nemanau, kad yra pagrindo paviešintą informaciją laikyti slapta“, - anksčiau penktadienį teigė A.Paulauskas.
Jo nuomone, pagrindinis klausimas – kas buvo suinteresuotas informaciją paviešinti.
„Mano įsitikinimu, kažkas labai norėjo, kad ši pažyma būtų paviešinta. Norėta ją išviešinti ir po to komentuoti. Pažiūrėkite, prezidentė pakomentavo tą pažymą tuoj pat, kai informacija buvo paviešinta spaudoje. Ji buvo išvykusi, o įrašas buvo padarytas ir paviešintas. Manau, įrašas buvo padarytas iš anksto“, – sakė jis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Sukėlė atgarsį Latvijoje
Latvijos žurnalistų asociacija penktadienį pavojingu precedentu pavadino Lietuvos teisėsaugos veiksmus prieš žiniasklaidą tiriant galimą valstybės paslapties atskleidimą.
„Latvijos žurnalistų asociacija incidentą Lietuvoje laiko pavojingu precedentu, kuris rodo žiniasklaidos laisvės nuosmukį“, - pareiškė asociacijos vadovė Anda Rozukalne.
Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėtos informacijos atskleidimo ėmėsi po to, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Vėliau prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos Rytų partneres ir ją asmeniškai.
