Išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę. Demokratijai tvota iš peties. Teisėsaugos taikomos priemonės negali pažeisti žmogaus orumo. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Taip vakar aukščiausi šalies pareigūnai, politikai ir žiniasklaidos atstovai reagavo į veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus.
Praėjusią savaitę būtent BNS paviešino slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą apie galimas Rusijos informacines atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Netrukus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliekantys STT agentai Vėlinių išvakarėse, prieš pat vidurnaktį, apsilankė už slaptų dokumentų saugojimą atsakingos Seimo darbuotojos namuose.
STT būstinėje užvakar buvo apklausiama BNS redaktorė Jūratė Damulytė ir jos pavaduotoja Jūratė Skėrytė.
Pastarąją žurnalistę keli pareigūnai palydėjo ir į Seimą, kur iš jos darbo vietos buvo paimtas kompiuteris.
J.Damulytė ketvirtadienį po antros apklausos STT buvo palydėta į namus, kur išsigandusių vaikų akivaizdoje atlikta krata. Tai ypač papiktino BNS direktorę Jurgą Eivaitę: „Visos priemonės turi būti adekvačios, o ši priemonė peržengė sveiko proto ribas.”
Tyrimą atliekantys agentai iš BNS žurnalistų reikalauja atskleisti informacijos šaltinį. Tačiau agentūra gina savo teisę to nedaryti.
Dėl teisėsaugos veiksmų BNS ketina kreiptis į generalinį prokurorą ir STT vadovą reikalaudama paaiškinimų. Generalinė prokuratūra vakar pareiškė, kad pareigūnų veiksmai – teisėti.
Domina Prezidentūros svečiai
Tuo, kaip tiriamas slaptos informacijos nutekinimas, stebėjosi ir politologas Tomas Janeliūnas, kuris vakar irgi buvo iškviestas į STT.
Žurnalo „IQ” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas turėjo aiškintis, ko praėjusią savaitę lankėsi Prezidentūroje ir su kuo ten bendravo.
„Aš vykau derinti interviu su prezidente ir, aišku, kalbėjausi su jos atstove spaudai.
Bet jokios pažymos aš nemačiau ir apie tai jokių pokalbių su manimi nebuvo. Tai paaiškinau ir pareigūnams”, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Politologas mano, kad STT, matyt, bandė aiškintis galimus pareigūnų ir žurnalistų kontaktus.
T.Janeliūnas tvirtino neturįs pretenzijų jį apklaususiems STT darbuotojams, bet pradėtą tyrimą vertino kritiškai: „Šaudoma visai ne į tuos taikinius. Ne žurnalistai šiuo atveju turėtų būti taikiniai.”
Politikai pasmerkė veiksmus
Daugelis politikų vakar vienu balsu smerkė teisėsaugos spaudimą žurnalistams.
Prezidentė D.Grybauskaitė pareiškė negalinti komentuoti ikiteisminio tyrimo, tačiau nesusilaikė nuo teisėsaugos taikomų priemonių vertinimo: „Jos turi būti adekvačios ir negali, ir neturi pažeisti žmogaus orumo ir pagarbos. Ar tai būtų žurnalistas, ar bet kuris Lietuvos pilietis.”
O Seimo valdyba nusprendė kreiptis į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją, kad jos ištirtų STT veiksmus.
Komentuodamas STT agentų kratas tiek Seimo darbuotojos, tiek žurnalistų namuose, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas pareiškė, kad tokie veiksmai yra brutalūs ir nepriimtini.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius situaciją, kai dėl slaptos informacijos nutekinimo yra tardomi žurnalistai, pavadino absurdiška: „Žurnalistus paversti atpirkimo ožiais už tai, kad kažkas pažeidė taisykles, paviešindamas tą informaciją, kuri net negali būti valstybės paslaptis, – nenormalu.”
Didžiausia valdančioji Socialdemokratų partija išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad žiniasklaidai turi būti užtikrinta demokratinė teisė neatskleisti šaltinio, o žurnalistai negali būti persekiojami už informacijos visuomenei pateikimą.
Prokurorai nenori teptis rankų?
Politikai vakar taip pat svarstė, kodėl šį tyrimą atlieka STT, kuri paprastai aiškinasi korupcinius nusikaltimus.
Galbūt perduodamas tyrimo vadžias STT generalinis prokuroras Darius Valys bando apsidrausti tuo atveju, jeigu imtų aiškėti, jog informacijos nutekinimo šaltinis yra Prezidentūroje?
Tokios versijos neatmetė ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, išsakęs prielaidą, kad tyrimas STT rankose galėjo atsidurti ir todėl, kad iš viso nenorima nustatyti informacijos šaltinio.
Politiko manymu, prokuratūros vadovo sprendimą pavesti tyrimą STT lėmė jo kompetencijos stoka. V.Gailius įsitikinęs, kad informacijos nutekinimą turėtų aiškintis policija.
Tačiau, pavyzdžiui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Stasys Šedbaras abejojo policijos galimybėmis ištirti šį nusikaltimą ir teigė, jog turi dirbti STT.
Anot konservatoriaus, patys prokurorai tokio tyrimo atlikti negali.
Bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis Artūras Paulauskas su tuo nesutiko: „Gali, bet galbūt nenori. Kas nori tirti tokias bylas?”
Problema – per daug paslapčių
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos vadovas Darius Petrošius pripažino, kad dabartiniai įvykiai atskleidžia, jog galbūt reikėtų tikslinti STT funkcijas.
Socialdemokratas iš anksto nenorėjo vertinti STT metodų, bet užsiminė, kad šis tyrimas institucijai bus rimtas išbandymas: „STT metė labai rimtą kirvį. Jeigu nebus rezultato, iš jų bus reikalaujama didžiulės atsakomybės. Tikiuosi, jie puikiai supranta, ką daro.”
Komisijos vadovas taip pat mano, kad politikams reikėtų atsakyti ir į klausimą, ar apskritai tokia medžiaga, dėl kurios paviešinimo dabar kilo toks triukšmas, verta grifo „slapta”: „Po įvairiomis paslaptimis mėgstama pakišti labai daug dalykų, kurie to visiškai neverti.”
