Pušų paunksnėje įsikūrusioje Kačerginėje dvi vietos bendruomenės nesutaria, kuri jų yra tikroji ir turi teisę atstovauti gyventojams, ginti viešąjį interesą. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tačiau galima įtarti, kad ginčo priežastys yra kur kas gilesnės. Ne paslaptis, kad nekilnojamojo turto kainos vaizdingoje vos 600 – 700 gyventojų turinčioje Kačerginėje itin didelės, žemės sklypai čia aukso vertės.
Buvusios kurortinės pakaunės vietos ateities vizijas turi ir, padedami vietos gyventojų, bando įgyvendinti ir kai kurie politikai.
Sužlugdė savivaldybės planus
„Mums pavyko išgelbėti buvusią Lietuvos kariuomenės brigados generolo, gydytojo Prano Vaičiuškos vilą. Gyventojų pastangomis pastatui suteikta teisinė apsauga. Manau, jis turėtų būti suremontuotas ir tarnauti vietos bendruomenės reikmėms“, – „Laikinajai sostinei“ džiaugėsi Kačerginės bendruomenės centro vadovas Gintautas Kazlauskas.
Pagrindinėje Kačerginės gatvėje stūksantį medinuką ketinta parduoti. Kauno rajono savivaldybė buvo paskelbusi aukcioną, pastato ir 36 arų sklypo pradinė kaina siekė 520 tūkst. litų.
Tačiau aukcionas neįvyko. Pasklidus kalboms apie vietos bendruomenės iniciatyva daromus žygius pastatui suteikti kultūrinės vertybės statusą, neatsirado nė vieno pretendento pirkti vilą.
Tapo verslininkų įkaitais?
Prieš mėnesį Kultūros paveldo departamentas vilą įtraukė į kultūros vertybių registrą.
Istorinio pastato išsaugojimu Kačerginės gyventojai, regis, turėtų tik džiaugtis. Anaiptol – paveldosaugininkų sprendimas tik pagilino vietos bendruomenių nesutarimus.
„Kačerginės bendruomenės centrą įsteigė keli žmonės, kurie priešinasi bet kokiai pažangai, jiems nė motais mūsų, senųjų Kačerginės gyventojų, norai. Kad ir ką mes darytume, rašomi skundai. Norima visą miestelį paversti paveldo objektu, tarsi kokią Kuršių neriją. Todėl, padedami kai kurių politikų, šie žmonės siekia, kad saugomų kultūros vertybių statusas būtų suteiktas kuo daugiau pastatų“, – guodėsi Kačerginės miestelio senbuvių ir tremtinių bendruomenės atstovas Petras Kuprys.
Kačerginės bendruomenės centro veikla nepatenkintas oponuojančios bendruomenės atstovas tikino, jog miestelyje įsikūrę turtingi verslininkai esą nori ramybės pušų paunksnėje, todėl veikdami per kai kuriuos asmenis stabdo bet kokią plėtrą.
„Vila su paveldu neturi nieko bendra. Tai griūvantis pastatas, baisu, kad vaikai po jį lakstydami sprando nenusisuktų. Mes klausėme vietos gyventojų, kalbėjome su seniūnaičiais, visi vieningai pasakė – nereikia vilai šio statuso“, – teigė Kačerginės bendruomenės „Vizija“ pirmininkas Raimondas Bartkus.
Konflikto esmė – brangi žemė
Kačerginės seniūnas Algirdas Tatarūnis taip pat nesidžiaugė, kad griūvanti vila tapo valstybės saugoma kultūros vertybe.
„Šį pastatą reikėtų nebent nugriauti ir iš naujo statyti, tačiau tai kainuotų mažiausiai 2 milijonus. Griauti vilos negalima, dabar jos jau niekas nepirks. Girdėjau, kad yra medinės architektūros išsaugojimą remiantis Norvegijos fondas, tačiau savivaldybei reikia bent 30 procentų darbų vertės finansuoti. Aš asmeniškai nežinau, kam tokį pastatą galima būtų panaudoti“, – svarstė seniūnas.
Tačiau tiek seniūno, tiek kai kurių vietos gyventojų bei juos vienijančios bendruomenės „Vizija“ Kačerginės siaubūnu vadinamas vietos bendruomenės centro vadovas G.Kazlauskas teigė, jog nepasitenkinimo paveldosaugininkų sprendimu esmė – šalia senosios vilos esantis didelis ir vertingas žemės sklypas.
„Kačerginėje žemė labai brangi, čia slypi visa konflikto esmė“, – įsitikinęs G.Kazlauskas.
Ieškos turtingo investuotojo
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pats yra dirbęs mokytoju kultūros vertybe ką tik pripažintoje generolo P.Vaičiuškos viloje, kai joje veikė mokykla. Politikas sakė, kad visi saugotini objektai turi būti saugomi. Tačiau paveldo objektų Kauno rajone labai daug, o savivaldybė finansiškai nėra pajėgi viskuo pasirūpinti.
„Šios vilos plotas – didžiulis. Ją reikia išmontuoti, atstatyti, sutvarkyti dokumentus. Tai reikalauja daug lėšų. Šiandien savivaldybė tokių galimybių neturi, todėl kartu su paveldosaugininkais ieškome, kas šį objektą galėtų atstatyti. Vienas būdų – privataus asmens atėjimas. Juk nesvarbu, kas rūpinsis objektu – savivaldybė ar privatus asmuo. Visiems galioja tie patys teisiniai kultūros vertybės apsaugos reikalavimai“, – teigė meras.
Paklaustas, kur glūdi Kačerginės senbuvių ir palyginti neseniai čia įsikūrusių žmonių priešprieša, V.Makūnas pirmiausia nurodė materialinės gerovės skirtumus.
Norėtų išsaugoti unikalumą
Kačerginėje augęs, čia esančiame šeimos name nuolatos besilankantis europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis sakė pritariantis siekiui, kad šis miestelis turėtų istorinio – kultūrinio vieneto statusą.
„Kačerginėje yra labai daug objektų, istorinių vertybių, kurias būtina išsaugoti. Kačerginėje tarpukariu telkėsi nemažai Pirmosios respublikos inteligentų, tai buvo išties unikalus pakaunės kurortinis miestelis“, – kalbėjo profesorius.
Europarlamentarą piktina žemės sklypus Kačerginėje įsigijusių verslininkų veiksmai, jų siekiai statyti namus Nemuno pakrantėje.
„Šioje vietoje gali driektis pasivaikščiojimo ar dviračių takai, ten nusimato labai gražios perspektyvos. Ir staiga kažkas įsibrovęs perkerta šią trasą su savo rūmais. Tai pačių gražiausių vietų užgrobimai, ateinanti antikultūra su pinigais. Šalia esančiame Palankių kaime, kur žmonės kadaise turėjo savo laukelius ir augino bulves, dabar išperkama žemė. Ten gali iškilti turtuolių miestas su betono rūmais“, – piktinosi V.Landsbergis.
Vilos vertę kelia istorinė praeitis
Kačerginė tarpukariu buvo tapusi unikaliu priemiesčio kurortu, kuriame savo namus pasistatė nemažai garsių to meto visuomenės bei politikos veikėjų.
Lietuvos kariuomenės brigados generolo, gydytojo P.Vaičiuškos (1876 – 1939 m.) vila Kačerginėje pradėta statyti 1935 metais. Vėliau joje ilgą laiką veikė pradinė mokykla. Gerokai sunykęs pastatas dabar priklauso Kauno rajono savivaldybei.
Spalio 11-ąją generolo P.Vaičiuškos vila įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šį sprendimą priėmė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
Konstatuojama, jog pastatas vertingas dėl savo architektūros bei istorinės praeities.
