Apie STT išpuolius prieš žurnalistus ir kas už to slypi laidoje „Lietuva tiesiogiai“ diskutavo žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, tyrimą dėl STT veiksmų prieš žurnalistus įpareigotos atlikti komisijos pirmininkas Darius Petrošius bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
- Pone Radzevičiau, STT direktoriaus pavaduotojas, po susitikimo su prezidente, atsiprašė. Ar jūs supratote už ką buvo atsiprašyta?
- Aš girdėjau, kad buvo pasakyta, jog atsiprašė, nes galbūt neteisingai buvo informuoti žurnalistai apie situaciją ir kas vyksta su šita byla. Bet tikrai ne dėl procesinių teisinių veiksmų.
Atsiprašymas reikštų savo klaidų pripažinimą, o šiandien atsiprašymas yra daugiau dėl kilusios reakcijos.
Labai sunku suprasti, kas čia įvyko ir ką tokio atskleidė BNS žurnalistai, kad jie dalyvautų tokiam procese, kuris dabar vyksta. Kol kas labai sunku surasti, kur čia žurnalistų vaidmuo nusikaltime, nors viešai niekas ir nesako, kad jie yra įtariami. Jie yra liudytojai kažkokio tyrimo, apie tai, kaip galėjo nutekėti valstybės paslaptys.
- Iš šalies vadovės mes girdėjome įpareigojimą STT atlikti tarnybinį vidaus patikrinimą. Ar atsakys tas patikrinimas į klausimus, kuriuos jūs keliate?
- Sunku atsakyti, nes aš žiūriu iš šono į teisinį procesą, kas vyksta. Kiek žinau, BNS skųs tuos veiksmus, kurie buvo teisiškai sankcionuoti žurnalistų atžvilgiu.
Esmę šitos istorijos galės tik teismas įvertinti, arba parlamentinei kontrolei įsijungus, ten gal šiek tiek daugiau atsakys. Man vis dar rūpi klausimas, kur BNS žurnalistų pranešime apie mūsų pareigūnams galimas grėsmes viešoje erdvėje yra valstybės paslaptis.
- Pone Petrošiau, ar jūs jau pradėjote aiškintis, kas čia vyksta?
- Kol kas dar nieko nepavyko išsiaiškinti. Žiūrėdamas iš šalies, aš matau tris problemas. Pirmoji yra susijusi su STT ir koordinuojančios prokuratūros proporcingumu, adekvatumu, pagrįstumu. Kitas klausimas yra kaip mes Lietuvoje, nacionalinėje teisėje, turime suprasti žurnalisto šaltinio absoliutumą. Ir trečia problema, kiek paslapčių mes turime valstybėje.
- Ar žurnalistas gali atskleisti informacijos šaltinį, kaip numato Konstitucija?
- Konstitucinis Teismas 2002 metais pasakė, jog žurnalisto teisė į informacijos šaltinį nėra absoliuti.
- Ar šiuo atveju turi atskleisti informacijos šaltinį?
- Konstitucinis Teismas pasakė, kad konkrečiu atveju turi spręsti vienas ar kitas teismas. Teismas nusprendė, kad žurnalistas turi atskleisti savo informacijos šaltinį, kadangi gali būti pažeistos aukštesnės vertybės.
Bet mes turime žurnalistų garbės ir etikos kodeksą, kuris visame pasaulyje sako, kad žurnalistas savo informacijos šaltinio negali atskleisti. Tai turim tokį rebusą.
- Kokia jūsų asmeninė nuomonė?
- Aš manau, kad čia ir liks status quo, kaip ir visame pasaulyje. Save gerbiantis žurnalistas niekada neatskleidžia savo informacijos šaltinio. Tačiau žurnalistas, teisėsaugos institucijos turi suvokti, kad žurnalistas nėra neliečiamas. Jo galima paklausti, o gavus atitinkamas sankcijas, galima vykdyti tam tikrus veiksmus.
- Pone Paulauskai, jūs sakote, kad tyrimas yra pradėtas ne nuo to galo. Ką Jūs turite omeny?
- Mes dabar kalbam, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas dėl valstybinės paslapties paviešinimo. Ją galėjo nutekinti tik tie pareigūnai, kurie tą pažymą pagamino. Mano supratimu, reikia pradėti nuo tų pareigūnų, kurie tai galėjo padaryti.
- Tai reikia ieškoti pirminio šaltinio? Šiuo atveju pradėta nuo antrinio.
- Aš manau, kad toks būdas yra pasirinktas todėl, nes tai yra silpniausia grandis. Negi pradėsi kratas daryti pas VSD darbuotojus? Tai geriausia pradėti nuo žurnalistų ir pabandyti „išmušti“ parodymus.
- Pone Paulauskai, ar jūs žinote, kur yra pirminis šaltinis?
- Ne, aš tikrai nežinau, tai yra ne mano kompetencijoje. Bet akivaizdu, kad šaltinis yra ten, kur yra paruošta šita pažyma.
- Šiandieną išplatinote pranešimą, kuriame sakote, kad tai galėjo nutekėti iš Prezidentūros.
- Aš ir šiandien matau, kad yra visas tos pažymos nutekinimo, reagavimo scenarijus. Mano supratimu buvo derinti veiksmai tarp VSD ir prezidentūros.
- (D.Radzevičius) Kai BNS informavo visuomenę apie grėsmes mūsų aukščiausiems pareigūnams, apie jokius slaptus dokumentus jie nerašė. Tą dalyką patvirtino premjeras, kuris sakė, kad vos ne kas savaitę gauna panašią informaciją apie grėsmes, panašius dalykus paliudijo dauguma ekspertų.
Ne pirmą kartą mes turime kažkokius nutekinimus. Tai yra netvarka pas tuos, kas rengia, atiduoda ir saugo tuos dokumentus. Tik niekas neišeina ir to nepasako.
- (A.Paulauskas) Mano supratimu tai yra tyčinis veiksmas.
- Pone Petrošiau, jūs esate susipažinęs su ta pažyma. Koks dabar jos statusas?
- Kadangi mes nebuvome šitos pažymos adresatai, šiandien aš pabandžiau su ta pažyma susipažinti. VSD direktorius komentavo, kad ta pažyma yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Prokuratūra nežino, ar tebėra uždėtas grifas „slaptai“. VSD turės atsakyti, ar tebėra uždėtas slaptumo grifas.
- Tai neaišku, ar ji dar slapta?
- Taip, aš manau rytoj, arba trečiadienį išsiaiškinsime.
- Kada pažyma pasidaro slapta?
- (A.Paulauskas) Dėl tam tikrų požymių. Daug svarbiau nei pats dokumento tekstas yra tai, iš kokių šaltinių yra surenkama informacija. Norint paslėpti tam tikrus šaltinius, ta pažyma tampa slapta. Kitas požymis – jeigu ten yra atskleidžiami informacijos rinkimo metodai.
- Ar šiuo atveju žurnalistai galėjo nežinoti, kad tai yra slapta?
- Aš negaliu atsakyti. Kai žurnalistas man skambino ir diktavo tą tekstą, tai ten buvo koncentruota šitos pažymos santrauka. Ten nieko nebuvo ypatingai slapto, tik pasakyta, kad ruošiamos provokacijos.
- Tai paskambino ir paskaitė pažymos ištrauką?
- Net ne ištrauka, o kelis sakinius. Ir aš tuo metu skaitau tą pažymą. Visų pirma paklausiau, iš kur žino, kad turiu tą pažymą. Sako, kad Jūs ir Juodka tą pažymą gavot. Pajuokavau, sakau, tai gal Jūs ir pažymą žinot? Sako ne, pažymos nežinom, jinai yra slapta. Ir tada tokį koncentruotą tekstą perskaitė. Sakau, praktiškai viskas, ką padiktavot ir yra pažymos turinys. Daugiau ir komentuot neturėjau ką.
- Pone Petrošiau, tai kas įvyko? STT labai įsijautė į vaidmenį?
- Turim visi pripažinti, kad iki šiol su ne viešojo pobūdžio informacija elgėmės labai laisvai. Tiek pareigūnai, tiek politikai ar žiniasklaida. Ir visi iki šiol buvę tyrimai baigdavosi niekuo. Ir galbūt tai yra lūžio taškas, kai teisėsaugos institucijos nusprendė, kad reikia imtis aktyvių veiksmų ir vieną kart padėti tam tašką. Tik klausimas, ar čia ta situacija, ar ta vieta, ar ta informacija ir ar adekvatūs veiksmai. Kaip minėjo Artūras, kalbėdami ir vertindami šitą pažymą ir joje esantį grifą „slaptai“ mes galim vertinti labai skirtingai.
- (D.Radzevičius) Bet žurnalistai nepaviešino nieko tokio.
- (D.Petrošius) Man atrodo, kad šitas klausimas bus sprendžiamas. Bus ir ekspertų komisijos ir bus išspręsta, kokio lygio yra informacija.
- (A.Paulauskas) Esminis klausimas yra ar vertėjo tą pažymą žymėti kaip slaptą. Kai VSD kreipėsi į prokuratūrą, jau ten turėjo kilti tas klausimas. Jie turėjo operatyviai atsakyti.
- Dar vienas esminis klausimas yra ar priemonės yra adekvačios. Gal žurnalistas iš tikrųjų turėtų atskleisti savo informacijos šaltinį? Gal tai ir būtų lūžio taškas?
- (D.Petrošius) Turbūt tai yra neįmanoma. Informacijos nutekėjimas visgi vyksta grandinėle. Yra VSD, kuris atiduoda tą pažymą kelioms institucijoms, šiuo atveju turim keturias, pareigūnų dar daugiau. Informacija iš ten patenka į žiniasklaidą, kuri yra tik įrankis ją paskleisti dar plačiau. Kaip kalbėjome, informacijos nutekėjimas buvo ne vienas. Gal po pusės metų, gal po metų, bet tikrai dar turėsim.
- Tik įdomu ar tuos atsakymus viešai išgirsime.
