Vilniaus miesto apylinkės teismas vakar patvirtino, kad nutartį, kuria slaptą saugumo medžiagą paskelbusi agentūra BNS įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, priėmė teisėjo mantijos vos netekęs G.Viederis, rašo „Lietuvos rytas".
Birželį kilo skandalas, kai G.Viederis iš teismo salės paleido visoje Europoje ieškomą Gruzijos mafijos veikėją Givį Gordeladzę.
Vilniuje sulaikytą Rusijos pilietį prokurorai prašė sulaikyti, bet minėtas teisėjas jam skyrė tiktai namų areštą ir 30 tūkst. litų užstatą.
Aukštesnės instancijos teismas skubiai panaikino skandalingą nutartį ir nurodė suimti įtariamąjį, bet G.Gordeladzės ir pėdos jau buvo ataušusios.
Tarptautinės nusikalstamos grupuotės vadeivai pasprukti leidęs G.Viederis vėliau pripažino suklydęs ir net buvo įteikęs atsistatydinimo prašymą, tačiau netrukus jį atsiėmė aiškindamas, kad paskubėjo.
Teisėjas tvirtino patyręs Teisėjų tarybos spaudimą. Nurodymą atleisti susikompromitavusį teisėją esą davė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, bet Teisėjų tarybai vadovaujantis Gintaras Kryževičius tai neigė.
Susikompromitavusiam teisėjui Teisėjų taryba kol kas negali skirti net menkiausios nuobaudos – laukiama, kol Konstitucinis teismas išaiškins, ar neprofesionaliai savo pareigas atliekantys Temidės tarnai gali būti baudžiami.
Saugiklis tapo nepatikimas?
Kol laukiama Konstitucinio teismo sprendimo, G.Viederis lengva ranka tenkina prokurorų prašymus.
Praėjusią savaitę jis patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą įpareigoti BNS atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Agentūra tai daryti atsisako ir teisėjo G.Viederio nutartį žada skųsti.
Beveik neabejojama, kad šio teisėjo priimta nutartis bus panaikinta, nes reikalauti iš žiniasklaidos priemonės atskleisti informacijos šaltinį galima tik kraštutiniu atveju.
Anot teisininkų, tokia priemonė pateisinama tik tokiu atveju, jeigu dėl informacijos atskleidimo kyla grėsmė visuomenei ar valstybei, padaroma itin didelė žala.
Kita vertus, kriterijai, kada teismas žiniasklaidą gali įpareigoti atskleisti savo šaltinį, nėra pakankamai aiškiai reglamentuoti.
Dėl to teisėjas, priimdamas nutartį, turėtų būti grandis, kuri garantuotų, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai ar STT agentai nepiktnaudžiauja savo galiomis.
Tačiau neatmetama, kad jau paslydęs, bet įtartinai lengvai išsisukęs G.Viederis galėjo tapti pažeidžiamas ir todėl negalintis priimti savarankiškų sprendimų.
Tokią versiją iškėlė „Lietuvos rytą” konsultavę teisininkai.
Todėl jie stebėjosi, kad protestuodami prieš teisėsaugos veiksmus žurnalistai vakar rinkosi ne prie teismo, kuriame dirba G.Viederis, rūmų, o prie STT būstinės.
Tuo metu teisėjai užkulisiuose pusbalsiu kalba apie minėto kolegos staiga įgytą „stogą”, galbūt net svarbiausiuose valstybės rūmuose.
Prašė apsaugoti vaikus
Nors vakar į Prezidentūrą iškviestas STT direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Bartkus po susitikimo su šalies vadove D.Grybauskaite atsiprašė žurnalistų, beveik tuo pat metu jo pavaldiniai toliau darbavosi iš peties.
Vakar rytą agentai krėtė BNS naujienų redaktorės Jūratės Damulytės garažą Kalvarijų gatvėje. Ko agentai ten ieškojo, nežinia, nes žurnalistė pastaruoju metu jame nelaikė net automobilio – garažas paverstas maisto atsargų, įvairių senienų sandėliu.
Praėjusią savaitę pareigūnai, gavę teisėjo G.Viederio leidimą, krėtė ir žurnalistės namus.
Nors J.Damulytė prašė STT agentų leidimo įspėti vaikus, kad jie neskubėtų iš mokyklos ir darželio grįžti tiesiai į namus, kuriuose šeimininkavo svetimi žmonės, į tai nebuvo atsižvelgta.
Pareigūnams buvo nė motais ir tai, jog tokiu atveju namuose, kuriuose yra mažamečiai, kratos metu turėtų dalyvauti vaiko teisių apsaugos darbuotojai.
Vakar J.Damulytė vėl negalėjo atvykti į darbą. Netrukus po garažo apžiūros žurnalistė turėjo vykti į STT, kur buvo peržiūrimi jos darbo ir asmeniniame kompiuteryje sukaupti duomenys. Beje, neoficialiomis žiniomis, agentus sudomino ir žurnalistės sutuoktinio kompiuteris.
Iš viso jau apklausti šeši BNS darbuotojai.
Bus ne vienas patikrinimas
Sklandant versijoms, kad slaptos informacijos nutekinimas labiausiai buvo naudingas Prezidentūrai, šalies vadovė D.Grybauskaitė savo akis kreipė ten, kur ir dauguma žurnalistų bei politikų – į STT.
„STT turi atlikti tarnybinį patikrinimą ir išsiaiškini, ar atliekant tyrimą nebuvo pažeistos žurnalistų teisės”, – po prezidentės pokalbio su Ž.Bartkumi pranešė jos patarėja Rasa Svetikaitė.
Valdininkė perdavė prezidentės nuomonę, kad demokratinėje teisinėje valstybėje taikomos procesinės priemonės turi būti proporcingos, o laisva žiniasklaida yra vienas demokratiškos valstybės garantų, todėl žurnalistų teisė ir pareiga informuojant visuomenę negali būti varžoma.
O žurnalistų atsiprašęs Ž.Bartkus pažadėjo, kad kiekvienas STT pareigūnų atliktas veiksmas bus įvertintas, bet tuo pat metu neabejojo jų teisėtumu.
Tyrimo teisėtumo patikrinimą žada atlikti ir Generalinė prokuratūra. Tai vakar paskelbė jos vadovas Darius Valys.
Politikai stebėjosi vykdomu tyrimu
* Jokia žala valstybei dėl BNS paskelbtos Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie galimas Rusijos informacines provokacijas prieš prezidentę D.Grybauskaitę nepadaryta. Tai vakar pareiškė premjeras A.Butkevičius.
* „Manau, ne ten nukreiptos STT mintys ir darbai, norint išsiaiškinti šitą atvejį. Jie turi visas galimybes išsiaiškinti pirmiausia, jeigu jie taip nori, kokie žmonės informaciją perdavė žurnalistams. Žurnalistų darbas yra viešinti informaciją, kurią turi.Minėtos informacijos paviešinimas nevertas nei kratų, nei tokio dėmesio, kuris dabar yra, ir nevertas tokio darbo, kuris pakenkė kai kuriems žmonėms ir jų sveikatai.Paviešintos informacijos turinys neturi nieko bendro su keliamais reikalavimais slaptai informacijai ir persekiojimais, kurie dabar vyksta”, – aiškino A.Butkevičius.
* Seimo pirmininkė L.Graužinienė stebėjosi, kodėl pradėtas tyrimas dėl valstybės paslapties paviešinimo, nes panašią informaciją ne kartą yra gavusi kaip riboto naudojimo, o ne su grifu „slaptai”.
* „Man labai keista, kodėl prokurorai iš karto pavedė vykdyti STT tyrimą, neįsitikinę, ar tai tikrai slapta medžiaga. Bent kiek man teko girdėti iš viešosios erdvės, prokurorai nebuvo paprašę tos pažymos iš VSD. Kyla klausimas, kodėl generalinis prokuroras neatliko savo pareigų.Teisinėje demokratinėje valstybėje žurnalistai negali būti paverčiami tais iešmininkais, kurie turi atsakyti, jeigu kas nors kokį nors veiksmą atliko neteisėtai.Pirmiausia turi būti išaiškinta, kodėl ir kas neatliko savo pareigų, kas nutekino tą informaciją, o ne kas paskelbė. Informacijos siuntėjų ir gavėjų ratas buvo labai siauras, tas tyrimas jau seniai turėjo būti baigtas”, – kalbėjo L.Graužinienė. (BNS)
