Antradienį susitikęs su Seimo konservatorių ir liberalų frakcijų atstovais ministras pripažino, kad valstybė vėl ruošiasi keisti studijų finansavimo tvarką. Tačiau kaip tai bus padaryta, jis dar nenorėjo pasakoti.
„Vienas studentas, kurio balų skirtumas vos 0,1 moka pilną kainą, o kitas – nieko. Tai yra socialiai neteisinga“, - teigė švietimo ministras.
D.Pavalkis pripažino, kad buvusios Vyriausybės įvykdyta aukštojo mokslo reforma nebus sujaukta, tačiau išreiškė nuomonę, kad dabartinė sistema veikia dar neidealiai.
„Žmonės gauna išsilavinimą. Gal paskui negauna darbo, bet čia jau kitas klausimas“, - kalbėjo ministras.
Ministrui kelia abejonę, ar Lietuvai dar reikia Šiaulių ir Lietuvos edukologijos (Vilniaus pedagoginio) universitetų, kurie būsimus mokytojus ruošia nelabai kokybiškai. Jis teigė, kad į bene silpniausią šalyje Šiaulių universitetą šiemet priimta labai daug žemo lygio studentų. Tuo tarpu į greta esančią Šiaulių kolegiją priimta gerokai daugiau gabesnių jaunuolių.
Klaipėdos universitetas taip pat neišsivaduoja iš bėdų. Jam jau dvejus metus vadovauja nelegaliai dirbantis rektorius, todėl stoja svarbiausi darbai.
D.Pavalkis mano, kad valstybė turi stiprinti įtaką aukštosiose mokyklose, tačiau jos galėtų išlaikyti autonomiją. Taip esą būtų galima pagerinti studijų kokybę, nes dabar kai kuriose švietimo įstaigose orientuojamasi ne į kokybę, o verslą priimant kuo daugiau už savo pinigus besimokančių žmonių.
„Reikia riboti universitetų apetitus, kad jie konkuruotų ne su kaimynais, o ruoštų, tai, ką sugeba geriausiai“, - problemas vardijo ministras. Esą dabar visi stengiasi parengti kuo daugiau ir įvairesnių bei besidubliuojančių studijų programų, tačiau jų kokybė yra abejotina. Pavyzdžiui, visi universitetai ruošia vadybininkus, M.Romerio universitetas pasišovė ruošti su teise ir valdymu nesusijusius specialistus.
„Reikia atstatyti valstybės įtaką autonominėms įstaigoms, o tai galima padaryti tik per valstybės finansavimą. Dabartinė autonomija nėra idealiai gera“, - svarstė ministras.
„Jūs esate autonomiški, bet mes mokame pinigus už tą, už tą ir už tą“, - būsimą tvarką apibūdino ministras. Esą panaši tvarka galioja daugelyje Europos valstybių.
Šalies kolegijose, anot ministro, taip pat yra daug bėdų. Dalis jų jau bankrutavo. Jį neramina tai, kad kolegijų valdymo organuose - tarybose - dirba nekvalifikuoti žmonės, kurie niekaip nesusiję su švietimu.
„Kolegijų valdymą mes šiek tiek siūlome griežtinti“, - tvirtino ministras. Jis norėtų, kad kolegijos vadovą, išrinktą tarybos, galėtų tvirtinti ministras.
Jis nerimavo, kad kolegijos bando mėgdžioti aukštąsias mokyklas, o ne specializuojasi savo srityje. Esą kai kurias kolegijas reikia paversti profesinėmis mokyklomis.
„Ministre, tokia sistema yra Baltarusijoje“, - replikavo buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius.
Jis ragino nemenkinti kolegijų, kurios kai kuriais atvejais dirba geriau nei universitetai, ir pasakyti aiškiai, kas bus su prasčiau dirbančiais universitetais. Nieko nedarant ir tik reiškiant abejones dėl jų ateities, anot G.Steponavičiaus, Šiaulių ir Edukologijos universitetuose bus sukelta dar didesnė sumaištis.
„Nereikia griauti sistemos dėl kelių nesėkmės pavyzdžių“, - ministrą ragino G.Steponavičius.
Ministras sakė, kad Šiaulių ir Edukologijos universitetų likimas dar neaiškus. Jis norėtų, kad regioniniai universitetai išliktų, tačiau valstybė, kaip jų steigėja, esą turi imtis kokių nors priverstinių žingsnių.
