Tarp Lietuvos parlamentinių partijų trūksta konsensuso šiuo klausimu, tačiau tikiuosi, kad šioje Seimo kadencijoje bus daugiau politinės valios. Pagaliau visi išsiginčiję, išdėstę savo argumentus ir fobijas (tikras ar tariamas), galėtume rasti sutarimą, nustoti spekuliuoti šiuo, mano nuomone, visiškai nepolitiniu klausimu. Kadangi nerealu, kad e-balsavimas Lietuvoje būtų įvestas iki Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks 2014 metų gegužį, reikia dėti visas pastangas, kad Lietuvos piliečiai galėtų elektroniškai balsuoti savivaldos rinkimuose, kurie turėtų vykti 2015 m. žiemą. Savivaldos e-rinkimai būtų puiki repeticija, įvedant e-balsavimą įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose, ką savo programos 228 punkte yra įrašiusi Lietuvos socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė.
Beje, tuo atveju ir patys referendumai gal taptų daug paprastesniu, nesukeliančiu tiek politinių emocijų reikalu, leistų šalies piliečiams daug aktyviau tiesiogiai spręsti problemas, mažiau klystų ir politinė valdžia, atsakingiau priiminėtų sprendimus. Analogiškai elgėsi Estija, kuri pradėjo nuo savivaldos e-rinkimų ir kuri išlieka elektroninio balsavimo pionierė pasaulyje. Pirmą kartą galimybė balsuoti internetu Estijoje buvo užtikrinta 2005 metų savivaldybių rinkimuose, kuriuose ja pasinaudojo virš 9 tūkst. estų.
2007 metų parlamento rinkimuose internetu jau balsavo daugiau nei 30 tūkst. Estijos gyventojų, 2009 metų Europos Parlamento – 58 tūkst., 2010 metų savivaldos – 104 tūkst., o 2011 metų parlamento – 140 tūkst., t.y., 15 proc. Estijos rinkėjų. Dar 2007 metais siunčiau į Estiją delegaciją, vadovaujamą Vyriausybės kanclerio, kad perimtų jų patirtį, paruošėme įstatymo projektą, tačiau, kaip jau minėjau, tuometinės mažumos Vyriausybės projektui Seime pritarta nebuvo. Kas bijo e-balsavimo? Esu įsitikinęs, kad jo įvedimas būtų puiki proga pasitempti visoms Lietuvos politinėms partijoms ir politikams, tapti progresyvesniais ir modernesniais. E-balsavimas paskatintų jaunimą balsuoti aktyviau, taip pat ir dažniau keliaujančius bei emigravusius Lietuvos piliečius. Partijoms būtų rimta paskata bandyti užkariauti jaunų žmonių ir emigrantų širdis pažangesnės politikos vizijomis, o pastaruosius paskatinti ir grįžti gyventi į Lietuvą. Taip pat tikiu, kad balsavimas internetu būtų geras skiepas nuo populizmo. Apskritai gyventojai turi būti skatinami kuo daugiau dirbti su elektroniniais dokumentais – tai iškart turėtų milžinišką teigiamą poveikį aplinkai, jos tausojimui. Įsivaizduokite, jei kiekvienas iš mūsų tik retsykiais atsispausdintumėme dokumentą darbe, kiek popieriaus sutaupytumėme ir prisidėtumėme prie gamtos išsaugojimo. Ir vietos stalčiuose būtų daugiau, o darbo kabinetuose – jaukiau. Asmeniškai jau antrą kadenciją beveik nenaudoju popierinių dokumentų, nebent būtiniausiais atvejais, nei dirbdamas Seime, nei namuose – viskas, ko man reikia, ar tai būtų įstatymo projektas, ar ekspertų išvada, ar mokslinis tyrimas, yra mano planšetiniame kompiuteryje. Patikėkite, tai - ne tik patogu, bet ir darbas daug greitesnis ir našesnis. Mano planšetiniame kompiuteryje taip pat visada yra bent keletas knygų, kurias skaitau kasdien, vos radęs laisvą minutę. Mano patarimas visiems ištikimiems knygų mėgėjams ir tiems, kurie dar neatrado ypatingos meilės skaitymui - reikia nebijoti skaitmeninių knygų. Spausdintos knygos nenunyks kaip vinilinės plokštelės ar juostiniai muzikos grotuvai - jų tvarumą įrodė tūkstantmetė ar šimtametė jų istorija. Tačiau skaitmeninės knygos atveria neįkainuojamas galimybes. Pirmiausia, kibernetinėje erdvėje galime rasti daugybę pačių įvairiausių knygų, jų nusipirkti, o jei negalime – pasiskolinti ar savo elektronine knygų biblioteka dalintis su kitais. Tiek daug knygų nerasime nuėję į nė vieną, kad ir patį geriausią pasaulio knygyną ar didžiausią biblioteką.
Dabartinė situacija yra itin keista ir todėl, kad daugelyje informacinių technologijų sričių esame, jei ne lyderiai, tai tarp geriausiųjų šalių. Štai tik prieš keletą dienų Vilniuje susirinko tūkstančiai mokslininkų, specialistų ir ekspertų iš viso pasaulio į mokslo ir inovacijų forumą ICT 2013. Įkurta Nacionalinė skaitmeninė koalicija, pasirašytas Memorandumas, kurį pasirašė ir Europos Komisijos viceprezidentė Neelie Kroes.
Mes turime puikių šio verslo atstovų, daug talentingo jaunimo ir, neabejoju, turėsime dar daugiau. Kai kurie iš jų, kaip Ilja Laurs, puikiai pasirodė pagrindiniame Lietuvos pirmininkavimo parlamentinio matmes renginyje COSAC, aptardami kibernetinio saugumo ir internetinio verslo problemas Europos Sąjungoje.
Todėl raginu visas politines partijas, bent jau pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, dėl kurio visi sutarėme dar prieš keletą metų, sėsti už apskrito stalo ir sutarti dėl elektroninio balsavimo bent 2015 metų savivaldos rinkimams. Tai įmanoma padaryti, nes pats balsavimo būdas rinkimų rezultatų, kaip rodo Estijos patirtis, nekeičia, tačiau išrinkta valdžia tampa legitimesnė jau tik todėl, kad rinkimuose dalyvauja daugiau žmonių. Ir kas ypač svarbu - daugiau jaunimo.
Jaunimo, kuris ir turi spręsti mūsų ateities reikalus.
Gediminas Kirkilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, LSDP vicepirmininkas
