Konstituciniam Teismui nurodžius iki spalio mėnesio atstatyti valstybės tarnautojų ir teisėjų algas, su jais bus atsiskaityta kitų metų pavasarį, taip pažadėjo premjeras Algirdas Butkevičius. Tam reikės apie 240 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, kurių premjeras tikisi rasti.
Jeigu dabartinė Vyriausybė, kuri dėl visų ekonominių nesklandumų kaltina slogų Andriaus Kubiliaus palikimą, vis tik rastų 240 mln. Lt ne pačio skurdžiausio visuomenės sluoksnio gerovei dar labiau pagerinti, pavyktų patenkinti nemažai Lietuvos gyventojų socialinių poreikių.
Pavyzdžiui, nubraukti visų šalies ligoninių skolas, kurios siekia apie 80 mln. Lt ir dar sočiai liktų vaistams, švirkštams, tvarsliavai.
Užtektų ir Kaunui, ir Vilniui
Už 207 mln. Lt, kaip paskaičiavo Kauno miesto savivaldybė, užtektų idealiai sutvarkyti duobėmis garsėjančias Kauno gatves. Likusius pinigus būtų galima atiduoti sostinei. Nuo bankroto, kuriuo gąsdina Vilniaus meras Artūras Zuokas, tokia suma neišsuktų, bet tikrai su kaupu užtektų kitais metais normaliai užželdinti bulvių lauku virtusį fontaną prie Seimo.
Lietuvoje yra apie 650 tūkst. pensininkų. Jiems paskirsčius 240 mln. Lt, bent vieną mėnesį pensija padidėtų apie 370 Lt.
Vienam senam daugiabučiui apšiltinti reikia apie 2 mln. Lt, tad už valdžiai ir teisėjams numatytus pinigus būtų galima sutvarkyti 220 daugiabučių. Tiesa, tai lašas jūroje, turint omenyje, kad šalyje esminio remonto šaukiasi net 40 tūkst. sovietinių laikų statybos daugiabučių.
Makaronai tautai
Lietuvos invalidų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis net apsalo nuo svajonių, kiek gero galima būtų padaryti neįgaliesiems, gavus tokią sumą. Pavyzdžiui, žmonėms su judėjimo negalia būtų galima nupirkti 16 tūkst. elektrinių vežimėlių, kurių vienas kainuoja apie 15 tūkst. Lt.
„Vežimėliai vežimėliais, bet svarbiausia, kad šie milijonai pagerintų paslaugas, pavyzdžiui, transporto. O Vilniaus savivaldybei ir milijono užtektų, kad sostinės neįgalieji gautų puikias viešojo transporto paslaugas“, - svarstė Z.Jančauskis.
Be to, už 240 mln. Lt galima nupirkti 120 milijonų pakelių makaronų (skaičiuojant po du litus už 500 gramų pakelį) ir tokiu būdu visus galo su galu nesuduriančius Lietuvos gyventojus aprūpinti maisto atsargomis 10 metų.
Kita vertus, Seimo nariai, ministrai ir teisėjai kitais metais gyvens geriau ne iš godumo, o tik vykdydami KT valią. Galbūt įstatymų leidėjai ir kiti valdžios žmonės tenkintųsi makaronų sriuba, bet Konstitucijos prievaizdai jiems primygtinai sudarė sąlygas pilna burna šveisti jūros liežuviu įdarytus omarus.
Finansininkas piktinasi švaistūnais
„Swedbank“ finansų analitikas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, jog 240 mln. Lt tėra lašas jūroje, palyginti, su, jo nuomone, kasmet neracionaliai išnaudojamu apie 35 mlrd. Lt šalies biudžetu.
„Biudžetas planuojamas iš inercijos eikvojant lėšas išpūstam viešajam sektoriui. Pavyzdžiui, Lietuvoje nereikia tiek daug universitetų šalies poreikiams patenkinti. Aukštųjų mokyklų Lietuvoje daugiau nei Šveicarijoje ir net Australijoje. Bet jos išlaikomos iš inercijos, nes vengiama imtis aukštojo mokslo reformos“, - teigė N.Mačiulis.
Finansininkas pripažino, jog nors 240 mln. Lt neužlopytų visų socialinių skylių, tačiau padidinti pensijas ar net pripirkti makaronų varguoliams būtų teisingiau, nei 2,2 tūkst. Lt padidinti dabar apie 9 tūkst. Lt per mėnesį gaunančios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės algą.
Paklaustas, kam panaudotų 240 mln. Lt, jei jam būtų suteikta galimybė paskirstyti tokią sumą, finansų analitikas svarstė, jog tokia suma padėtų sumažinti mokesčių naštą vargingai gyvenantiems žmonėms.
„Tuos milijonus būtų galima panaudoti taip, kad padidintume neapmokestinamas pajamas. Jos galėtų padidėti 100 ar 200 litų.
Tokia politika skatintų ir darbdavius kurti daugiau darbo vietų“, - aiškino N.Mačiulis, apgailestaudamas, kad 240 milijonų, sukrapštytų iš biudžeto, varguoliai nematys ir nepajaus.
Jie, pagal KT sprendimą, skirti krizės išsekintiems valdžios žmonių ir teisėjų organizmams pastiprinti.
