Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje ir Vyriausybės patvirtintoje išvadoje pažymima, kad Mirusiųjų atminimo diena (Vėlinės) yra paskelbta atmintina diena, o švenčių diena paskelbta lapkričio 1-ąją minima Visų Šventųjų diena.
„Tiek minėta atmintina diena, tiek minėta švenčių diena yra greta ir viena kitą papildo bei sudaro galimybes jas paminėti“, - aiškina ministerija.
Nepritarimas grupės parlamentarų siūlymui nedirbti ir lapkričio 2-ąją taip pat argumentuojamas tuo, kad šiuo metu 15 Europos Sąjungos (ES) valstybių švenčių diena paskelbusios Visų Šventųjų dieną lapkričio 1-ąją, o Mirusiųjų atminimo dieną švenčių diena paskelbusios tik dvi ES valstybės. Šventinėmis abi dienas yra paskelbusi tik viena ES valstybė - Belgija, kuri turi daugiausia švenčių dienų iš visų ES valstybių.
„Be to, šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12 dienų, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų. Todėl papildomai paskelbus dar vieną dieną švenčių diena, iš viso Lietuvoje būtų 16 švenčių dienų. Lietuva ir dabar yra viena iš daugiausia švenčių dienų Europos Sąjungoje turinčių valstybių narių“, - sakoma išvadoje.
Kartu pažymima, kad įtvirtinus papildomą laisvadienį kiltų neigiamų ekonominių padarinių - pavyzdžiui, valstybės biudžetą per kiekvieną papildomą nedarbo dieną nesurenkama apie 100 mln. litų.
Pataisą registravę socialdemokratai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė, Edmundas Jonyla, Valerijus Simulikas bei konservatorius Vytautas Juozapaitis ją aiškina tuo, jog žmonės paprastai šiuo laikotarpiu aplanko atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis, ir vienos laisvos dienos tam neužtenka.
Pataisas Seimo posėdyje rugsėjį pristatęs E.Žakaris sakė sutinkantis, kad įteisinant Vėlinių šventinę dieną būtų atsisakyta kurios nors kitos iš švenčių sąrašo.
