Prieš tris dešimtmečius Kudirkos skersgatvio septynių privačių namų savininkų lėšomis įrengta 180 metrų šilumos tiekimo trasa buvo prijungta prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos.
Prieš kelis metus trijų namų savininkai atsisakė centralizuoto šildymo, o keturių namų savininkai iki šių metų pavasario naudojosi šilumos tiekėjo paslaugomis.
Kudirkos skersgatvio gyventojai pasakojo, kad praėjusį šildymo sezoną už vieno namo apšildymą reikėjo mokėti apie 7 tūkstančius litų, be to, kiekvieną mėnesį po maždaug 30 litų vartotojas moka už šilumos punkto priežiūrą.
Kai spalio mėnesį trūko šilumos tiekimo trasos vamzdis, gyventojai pasipiktino, kodėl šilumos tiekėjas - įmonė „Tauragės šilumos tinklai“ - rūpinasi šilumos punkto priežiūra, o už šiluminės trasos priežiūrą atsakomybės neprisiėmė.
Jausdamiesi teisūs gyventojai atsisakė mokėti už trūkusio vamzdžio remontą.
Iš gyventojų pinigų nebeprašo
Avarijos vieta buvo nustatyta, kai padidintu slėgiu bandant Kudirkos skersgatvio šilumos trasą vieno namo rūsys buvo užlietas vandeniu.
Toje vietoje iškasus duobę buvo rastas trūkęs surūdijęs vamzdis. Jo virinti darbininkai neskubėjo.
„Tauragės šilumos tinklų“ direktorius Vaclovas Karbauskis aiškino, kad įmonės darbininkai duobę iškasė nemokamai. Tačiau už avarijos likvidavimą beveik 1000 litų jis pasiūlė sumokėti gyventojams teigdamas, kad šilumos trasa – jų nuosavybė.
Tuo pasipiktinę gyventojai paprašė duobę su kiauru vamzdžiu užkasti.
Kitą dieną „Tauragės šilumos tinklų“ darbininkai vamzdį suvirino, o įmonės vadovas nusprendė iš gyventojų pinigų nebeprašyti.
Suremontavus vamzdį, trijų namų savininkai centralizuoto šildymo atsisakė.
Dabar Kudirkos skersgatvyje esanti šilumos trasa naudojama tik vieno namo šildymui.
Ministro įsakymo neįvykdė
Aiškinantis, kas privalo atlyginti už šilumos trasos remontą, V.Karbauskis teigė, jog „Tauragės šilumos tinklai“ Kudirkos skersgatvio gyventojams šilumą tiekia jiems priklausančiais vamzdžiais, todėl už trasos priežiūrą įmonė neatsako.
Kudirkos skersgatvio gyventojams buvo priminta apie 2005 metais su jais pasirašytą Šilumtiekio ir šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje teigiama, kad vartotojas, eksploatuodamas jo nuosavybėje esančius šilumos tinklus, įsipareigoja remontuoti šilumos tiekimo įrenginius.
Pinigų už avarijos likvidavimą nusprendę nemokėti šilumos vartotojai tikino, jog Kudirkos skersgatvyje esanti šilumos trasa – bešeimininkė, nes keičiantis namų savininkams nebuvo pakeisti šilumos trasos nuosavybės dokumentai.
Anot gyventojų, sutartis su šilumos tiekėju jie buvo priversti pasirašyti, kai jų namuose buvo keičiami šilumos apskaitos prietaisai.
„Tauragės šilumos tinklų“ darbuotojai pagrasino šilumos apskaitos prietaisų negrąžinti ir namų nebešildyti, jeigu nebus pasirašytos mums įteiktos sutartys“, - pasakojo šilumos tiekėjo paslaugomis nusivylusi tauragiškė.
V.Karbauskis pripažino, kad vadovaujantis iki 2011 metų galiojusiais Energetikos ir Ūkio ministro įsakymais įmonė privalėjo privačių namų gyventojams pasiūlyti šilumos tiekėjui parduoti šilumos trasas, o bešeimininkes trasas perimti įmonės nuosavybėn.
„Deja, nei „Tauragės šilumos tinklai“, nei gyventojai į ministrų įsakymus laiku nesureagavo.
Manau, jeigu įmonė neįvykdė įsakymo reikalavimo, jos vadovai turi už tai prisiimti atsakomybę“, - aiškino trečius metus įmonei vadovaujantis V.Karbauskis.
Panaudos sutarčių vengia
„Nusprendėme neperimti privačiose valdose esančių šilumos tiekimo trasų, nes jos buvo techniškai netvarkingos.
Senus šildymo vamzdynus būtų reikėję modernizuoti, o tai įmonei nuostolinga.
Panaudos sutarčių dėl šiluminių trasų naudojimo nesudarėme, nes ne visi gyventojai tam pritarė“, - apie šią problemą paaiškino buvęs „Tauragės šilumos tinklų“ vadovas Donatas Simaitis.
Prieš kelis metus „Tauragės šilumos tinklai“ vienos gatvės gyventojams siūlė panaudos pagrindais laikinai prižiūrėti gyventojų lėšomis įrengtą šilumos trasą.
Kai už šilumos trasos priežiūrą vienam vartotojui kas mėnesį buvo pasiūlyta mokėti po 100 litų, gyventojai įmonės pasiūlymo atsisakė.
Individualių namų apšildo mažiau
Tauragės mieste yra 10 kilometrų šilumos trasų, kurios nėra „Tauragės šilumos tinklų“ nuosavybė.
Privačiuose namuose gyvenančių vartotojų, kurie naudojasi centralizuoto šildymo paslauga, kasmet mažėja. Šiuo metu Tauragėje jų yra 150.
Prieš dešimt metų dėl šilumos trasos avarijos centralizuoto šildymo atsisakė K.Donelaičio gatvės gyventojai.
Tauragiškis Albertas Knispelis pasakojo, kad už avarijos vietos nustatymą K.Donelaičio gatvėje gyventojai nepanoro brangiai mokėti, todėl nusprendė atsisakyti šilumos tiekėjo paslaugų.
„Patogiau buvo gyventi, kai nereikėjo rūpintis namo apšildymu, tačiau dabar ekonomiškiau pačiam pirkti kurą. Savo nedidelį namą žiemą šildau anglimis, kurioms išleidžiu tik 1200 litų“, - pasakojo A.Knispelis.
