„Aš nesuprantu prokuratūros veiksmų. Vakar pareiškę, kad žino, kas nutekino slaptą informaciją, jie delsia pareikšti įtarimus. Čia yra tyčinis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Matyt taip siekiama palaukti, kol Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija pasakys, kad pažymos slaptumo grifas buvo uždėtas nepagrįstai, taip bus lengviau perkvalifikuoti nusikaltimą į lengvesnį“, - sakė A.Paulauskas.
Pasak komiteto pirmininko, ėjusio generalinio prokuroro pareigas, jeigu asmuo ikiteisminiame tyrime apklausiamas apie nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jam turi būti pareikšti įtarimai. Tai numato Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnis.
„Matosi akivaizdus scenarijus, kaip siekiama pridengti tam tikrus asmenis. Jeigu tyrimą vykdančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai kelis kartus per savaitę yra kviečiami į Prezidentūrą pasiaiškinti, tai, manau, apie skaidrią tyrimo eigą negalime ir kalbėti. Tai greičiau yra politiniai žaidimai ir asmeniniai interesai, į kuriuos įtrauktos visos teisėsaugos institucijos. Tad vėl galima kelti klausimą, ar tikrai teisėsauga yra nepriklausoma, kaip tai numato įstatymai?“, - klausimus kėlė A.Paulauskas.
Ketvirtadienio vakarą Generalinė prokuratūra pareiškė, kad yra gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo. Tačiau įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pareikšti, tyrimas tęsiamas.
