Jungtinių Tautų vadovui šis susitikimas taip pat išskirtinis. Laikinoje sostinėje Vytauto Didžiojo universitete Ban Ki-moonui bus suteiktas garbės daktaro laipsnis.
Šeštadienio vakarą į Vilnių atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius atrodė žvalus ir visuomet šypsojosi. Vilniaus oro uoste garbingą svečią pasitiko krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Iš oro uosto jis skubėjo į susitikimą su Lietuvos Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi.
Pačioje miesto širdyje – Kempinski viešbutyje – garbingas svečias dalyvavo jo garbei surengtoje vakarienėje, per kurią buvo pasauliui itin aktualūs – Rytų partnerystės klausimai. Viešbutyje svečią pasitiko Vyriausybės vadovas A.Butkevičius su žmona Janina Butkevičiene.
Gedėjo dėl taifūno Filipinuose
2014 ir 2015 metais Saugumo Taryboje dirbsianti Lietuva didelį dėmesį skirs moterų ir vaikų teisėms, teigė premjeras sekmadienį išplatintame pranešime spaudai. A.Butkevičius taip pat tikina, kad dirbdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Lietuva skatins šios institucijos skaidrumą ir aktyvumą.
A.Butkevičius generaliniam sekretoriui pristatė atsinaujinančių išteklių energetikos politiką Lietuvoje, kalbėjosi apie taikos palaikymo operacijas ir humanitarinę pagalbą.
„Iki 2020 m. valstybės prioritetas yra energetinė nepriklausomybė. Vienas iš būdų ją užtikrinti – atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas, plėtra ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas“, – tikino ministras pirmininkas.
Lietuva įsipareigojusi užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis 2020 m. sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. nuo šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Oficialiais duomenimis, 2012 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių buvo pagaminta 20,3 proc. energijos.
Lietuvos premjeras pabrėžė, kad tragedija Filipinuose, kur taifūnas pražudė tūkstančius žmonių, „taps išbandymu tarptautinei bendruomenės gebėjimui greitai reaguoti ir palengvinti nelaimę išgyvenusių žmonių kančias“.
Susitinka su šalies ir diplomatijos vadovais
Lietuvoje Ban Ki-moono darbotvarkė itin įtempta. Sekmadienio rytą jis susitiko su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovu Vytautu Landsbergiu.
JT vadovas apsilankė atsinaujinančios energijos įmonėje „Baltic Solar Energy“, vėliau jis susitiko su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Susitikime su JT vadovu Lietuvos diplomatijos vadovas L.Linkevičius aptarė Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir vystymosi darbotvarkę po 2015 metų.
Kalbėta ir apie Rytų partnerystės klausimus, apie JT Saugumo Tarybos veiklą, taikos palaikymą pasaulyje.
Lietuvos atstovas akcentavo, kad šiandien Lietuvos narystė JT ir glaudus abipusis bendradarbiavimas išlieka lygiai tokie pat reikšmingi kaip ir daugiau nei prieš dvidešimt metų.
L.Linkevičiaus teigimu, nuo 2014 m. sausio 1 d. prasidės naujas Lietuvos ir JT bendradarbiavimo etapas – Lietuva dvejus metus dirbs JT Saugumo Taryboje.
Susitikime aptarti abiem pusėms aktualūs klausimai: vystymosi darbotvarkė po 2015 m., Lietuvos sukauptos pereinamosios patirties perdavimas, klimato kaitos ir saugumo sąsajos, tvari energetika, moterų teisės ir įgalinimas, humanitarinė pagalba, Lietuvos dalyvavimas taikos palaikymo misijose. Taip pat apžvelgtos pasaulio aktualijos – padėtis Sirijoje ir Irane, Artimųjų Rytų taikos procesas. Abi pusės išreiškė rūpestį dėl Filipinus sukrėtusios katastrofos.
Užsienio reikalų ministras padėkojo JT vadovui už naujas iniciatyvas ir pastangas įgyvendinant jam patikėtą mandatą ir sprendžiant tarptautinius konfliktus.
Po susitikimo su Lietuvos diplomatijos vadovu, Ban Ki-moonas nuvyko į Kauną, kur Vytauto Didžiojo universitete skaitė paskaitą ir dalyvavo jo garbei surengtame priėmime.
Pirmadienį JT vadovas susitiks su šalies vadove Dalia Grybauskaite, padės vainiką ant Sausio 13-oios aukų kapų.
Prezidentė su garbingu svečiu tikisi pakalbėti apie Lietuvos pasirengimą perimti pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai, į kurios nenuolatines nares mūsų šalis šiemet išrinkta pirmą kartą. Taip pat bus aptarti svarbiausi JT darbotvarkės klausimai, tarp kurių - kibernetinis ir energetinis saugumas, klimato kaitos problema, lyčių lygybės pasaulyje užtikrinimas. Trečiadienį vizitą po Baltijos šalis pradėjęs JT vadovas Ban Ki-moonas lankėsi Latvijoje ir Estijoje. Baigęs vizitą Baltijos šalyse jis lankysis Varšuvoje.
Lietuva JT nare tapo 1991 metų rugsėjo 17 dieną. Praėjusią savaitę šalis išrinkta į JT Saugumo Tarybą, kur ji tapo nenuolatine nare.
Vadovaujantis tarptautine teise, JT Saugos Tarybai tenka pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje.
Pradėta abejoti JT įtaka
JT išgyvena ne pačius geriausius laikus. Organizacijos prasmingumu pradėta abejoti, kai galingiausios valstybės turinčios veto teisę pasinaudoja lemiamomis akimirkomis, kai reikia suvaldyti su savo tauta kovojančius diktatorius.
JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė – valstybės – turinčios veto teisę, galinčios užblokuoti bet kokį JT sprendimą, neaiškindamos motyvų ir ignoruodamos visų kitų JT narių valią.
Saudo Arabija atsisakė vietos JT Saugumo Taryboje protestuodama prieš JT struktūrų neveiksnumą – negebėjimą imtis adekvačių priemonių karui Sirijoje nutraukti.
Septyniasdešimties metų jubiliejų – tiek metų praėjo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos – švęsiančioje organizacijoje vis garsiau kalbama reformų būtinumą.
Manoma, kad reformos turėtų prasidėti nuo veto teisės panaikinimo JT Saugumo Taryboje, kurias turėtų lydėti ir struktūriniai pokyčiai Jungtinėse Tautose.
