„Gal kas manys, kad inspektoriai nežiūrės rimtai, tad juos noriu įspėti: afrikinis kiaulių maras – pernelyg rimta, tad negalima juokauti.
Juk jam peržengus Lietuvos sienas nuostolių patirtų ne tik pavieniai ūkininkai, bet ir visos valstybės ekonomika.
Tiesiog būtume „uždaryti” 36 mėnesius. Lietuvių produkcijos neįsileistų nei Europos Sąjunga, nei trečiosios valstybės”, – kokia grėsmė kiltų, apibrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis.
Dezinfekcijos nebepakanka
Šiais metais pasigirdus grėsmingiems signalams iš kaimyninės Baltarusijos, kur buvo nustatyti afrikinio kiaulių maro židiniai, pasienyje su šia šalimi pradėta dezinfekciniu skysčiu purkšti vilkikų ratus, kiti automobiliai turi pervažiuoti per specialų dezinfekuojamąjį paklotą, per panašų turi pereiti ir kiekvienas į Lietuvą įvažiuojantis žmogus.
Rudenį nutarta imtis dar griežtesnių apsaugos priemonių – Lietuvoje palei sieną su Baltarusija nustatyta buferinė apsaugos zona.
Joje įsikūrę ūkininkai turės arba paisyti labai griežtų apsaugos reikalavimų, arba rinktis kitą būdą – parduoti ar paskersti kiaules ir už patirtus nuostolius gauti kompensaciją.
Už nuostolius – kompensacija
Afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje kiaules laikantys ūkininkai raginami paskubėti teikti paraiškas dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką reikiamus dokumentus kompensacijai gauti savivaldybių komisijoms ūkininkai turi pateikti iki šių metų lapkričio 25 dienos.
Informacija, kaip gauti kompensaciją, skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir VMVT interneto puslapiuose, taip pat ją viešina savivaldybių žemės ūkio skyriai.
Kompensacija, nelygu laikomos kiaulės, jų svoris, už vieną augintinę siekia nuo 200 litų.
Kompensacijos bus mokamos iš valstybės biudžeto, tačiau tikimasi bent trečdalį lėšų atgauti iš Europos Sąjungos.
VMVT primena, kad 2013 metų gruodžio 1 dieną baigiasi terminas įgyvendinti biologinės saugos priemonių reikalavimus kiaulių laikymo vietose buferinėse afrikinio kiaulių maro zonose.
Ūkininkai, kurių kiaulių laikymo vietos patenka į buferinę zoną ir neatitinka nustatytų biologinės saugos reikalavimų, ne vėliau kaip iki 2013 metų gruodžio 16 dienos turi paskersti ar parduoti kiaules arba jas sunaikinti ir perduoti gaišenas šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojams.
Kiaulių laikytojai prieš skersdami ar parduodami gyvulius apie tai turi informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas ar įgaliotus privačius veterinarijos gydytojus, kurie privalės paimti afrikinio kiaulių maro tyrimų mėginius.
Po 2013 m. gruodžio 16 dienos iki apribojimų atšaukimo ūkiuose, neatitinkančiuose biosaugos reikalavimų, kiaules bus draudžiama laikyti.
Ūkiams – griežti reikalavimai
Tie, kurie nori išsaugoti savo kiaulių ūkį, privalės laikytis itin griežtų apsaugos priemonių: iki gruodžio 1-osios ūkį aptverti tvora ir įsirengti dezinfekcinius barjerus – vieną įeinant į ūkį, antrą prie įėjimo į patalpas, kuriose laikomos kiaulės.
Šiems barjerams reikia nuolatinių investicijų – tenka pirkti dezinfekuojamąjį skystį. Taip pat pasienyje ūkininkaujantiems privalu įsirengti ir patalpą prie įėjimo į kiaulidę, kurioje galėtų apsiprausti ir persirengti darbo drabužiais prieš eidami prie kiaulių.
Tai anksčiau buvo privaloma visiems kiaulių augintojams, bet šiemet lapkritį įtrauktas palengvinimas tiems, kurie kiaules augina savo reikmėms, – jiems nebereikia tokios patalpos. Bet lengvata negalioja buferinėje zonoje įsikūrusiems ūkininkams.
„Jei žmogus laiko kiaules tik savo reikmėms, visa tai nemenkos papildomos išlaidos.
Žmogus turi įvertinti, ar jam apsimoka investuoti.
Tiems, kurie supras, kad pirmasis būdas jiems netinka, siūlome alternatyvą – parduoti kiaules skerdimui ar paskersti jas savo reikmėms ir gauti kompensaciją”, – sakė M.Masiulis.
Jis pabrėžė, kad tiems ūkiams, kurie neatitiks reikalavimų, bus draudžiama auginti kiaules, kol nebus atšaukta buferinė zona.
Akiratyje – 8500 kiaulių
VMVT nustatyta buferinė zona apima 10–15 kilometrų nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Ji negali būti tiksliai nubrėžta, mat kai kur linija kerta kaimo dalį, todėl įtraukta visa gyvenvietė.
„Negalime kirsti gyvenviečių per pusę arba atidalyti trečdalio kaimo. Todėl ir numatyta 10–15 kilometrų.
Kiekviena šalis turi teisę pati nustatyti, kokią dalį teritorijos sudarys buferinė zona. Tarkime, kitose šalyse nustatoma net 50–150 kilometrų ilgio buferinė zona”, – aiškino M.Masiulis.
Lietuvoje buferinėje zonoje kiaules laiko 2300 žmonių, jie augina per 8500 kiaulių.
„Tai išties nemažas skaičius. Sulaukėme pasipiktinusių ūkininkų skundų, kad mes esame labai griežti, o kitos šalys nesiima jokių veiksmų. Taip manantiems noriu pasakyti, kad niekada tokia grėsminga liga nebuvo tiek priartėjusi prie Lietuvos. Todėl juokauti negalime.
Paprastai afrikinio kiaulių maro virusas per metus nukeliauja 300–350 kilometrų.
Galime pasimokyti ir iš Rusijos pavyzdžio. 2007-aisiais šis virusas nustatytas Gruzijoje, o jau 2011-aisiais pasiekė Leningrado sritį.
Šiemet jis jau Pskove, kuris 80 kilometrų nuo Latvijos, o Latvija dar turi ir klasikinį kiaulių marą šernų populiacijoje”, – apie grėsmingą ligos plitimo mastą kalbėjo M.Masiulis.
Gresia baudos
Po 2013 m. gruodžio 16 dienos ūkiuose, neatitinkančiuose biosaugos reikalavimų, kiaules bus draudžiama laikyti. Reikalavimų nevykdantiems asmenims bus skiriamos administracinės nuobaudos – įspėjimai arba baudos nuo 1 iki 5 tūkstančių litų.
VMVT atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena kiaulių laikymo vieta ir banda turi būti registruota Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje.
Į duomenų bazę informacija apie kiaulių laikytoją, laikymo vietą, kiaulių skaičių turi būti įtraukta kiekvienų metų sausio ir liepos mėnesiais, jei kiaulių laikytojai siekia valstybės paramos, – kiekvieną metų ketvirtį.
Atlikdami patikrinimą VMVT inspektoriai atsižvelgs ne tik į biologinės saugos reikalavimus, bet ir į kiaulių laikymo vietos registraciją. Nesilaikantiems reikalavimo registruoti laikomus gyvulius taip pat numatyta administracinė atsakomybė ar bauda iki 200 litų.
Už trukdymą inspektoriams atlikti pavestas pareigas, už jų teisėtų reikalavimų nevykdymą asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė ar bauda nuo 500 iki 2 tūkst. litų.
Siekiantiems paramos iš kitų Europos Sąjungos fondų administracinė nuobauda uždaro visus kelius pasinaudoti kita valstybės teikiama parama.
Grėsminga liga – kaimyninėse šalyse
Afrikinis kiaulių maras Lietuvos niekada nebuvo pasiekęs. Ši pavojinga liga nustatyta Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Italijoje, plačiai paplitusi Afrikos šalyse.
Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Susirgę gyvuliai nugaišta.
Kiaulių savininkai, kurie įtaria, kad jų kiaulės serga, turi nedelsdami kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnus.
Kiaules galima apsaugoti imantis šių veiksmų:
Dėl neįprastų požymių ar elgesio tikrinant kiaules ne mažiau kaip du kartus per savaitę.
Stebint naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę.
Izoliuojant sergančias kiaules, kol bus nustatyta ligos priežastis.
Vengiant laukinių gyvūnų kontakto su naminiais gyvūnais.
Laikantis biosaugos priemonių – valant ir dezinfekuojant drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias į fermą ir išvažiuojančias iš jos.
Neleidžiant į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių.
(Užs. 13K824-1)
