Vos skandalo dėl valstybės paslapties atskleidimo purslai nuo žurnalistų pakrypo į Prezidentūrą, šalies vadovė Dalia Grybauskaitė netikėtai pateikė alibi.
Prezidentė penktadienį pareiškė, kad Prezidentūroje niekas negalėjo nutekinti slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos, nes ji rūmus S.Daukanto aikštėje pasiekė tik lapkričio 4 dieną, jau po to, kai buvo paviešinta naujienų agentūros BNS spalio 31-ąją.
Be to, D.Grybauskaitė tikino, kad pagal procedūrą, kol pažymos nepamato ji, niekas kitas Prezidentūroje jos gauti negali.
Išeitų, kad prezidentė slaptą ir daug triukšmo sukėlusią pažymą į rankas paėmė jau po to, kai prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, o Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai suspėję apklausti kai kuriuos Seimo darbuotojus.
Bet iš kur tuomet šalies vadovei jau spalio 31-ąją buvo žinomas pažymos turinys?
„Žodžiu aš buvau informuota anksčiau. Bet tik žodžiu”, – vakar tikino D.Grybauskaitė.
Prezidentės versija – skylėta
Atrodo, šalies vadovė klimpsta į melo liūną – spalio 31-ąją VSD buvo išplatinęs pranešimą, kuriame teigė raštą su valstybės paslaptį sudarančia informacija perdavęs ne tik Seimui, bet ir Prezidentūrai.
Vakar VSD atstovai „Lietuvos rytui” patvirtino ankstesnę informaciją – raštą su slapta informacija Prezidentūra gavo spalio 31-ąją, o ne lapkričio 4-ąją, kaip aiškina šalies vadovė.
„Kaip ir kada adresatai susipažino su pateikta informacija – jau kitas dalykas, kuris turėtų paaiškėti atliekant ikiteisminį tyrimą”, – tepaaiškino saugumo atstovas.
Beje, pagal VSD pranešimą, spalio 31-ąją pažymą gavo ir Vyriausybė, ir Užsienio reikalų ministerija.
Pastarosios atstovai „Lietuvos rytui” vakar patvirtino, kad galimybių susipažinti su slapta pažyma turėjusių ministerijos darbuotojų atžvilgiu irgi atliekami tam tikri procesiniai veiksmai.
Įtariamieji yra ar jų nėra?
Spalio 31-ąją pradėtam tyrimui dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo vadovaujantis prokuroras Gintas Ivanauskas užvakar paskelbė, kad yra gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta medžiaga pateko žiniasklaidai ir kas iš valstybės tarnautojų informaciją nutekino.
Tai, kad išsiaiškinus nusikaltimą niekam nepareikšti įtarimai, nustebino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Artūrą Paulauską: „Paprastai būna atvirkščiai – iš pradžių įtarimai pareiškiami, o tada renkami įkalčiai.”
Politikas tiesiai pareiškė, kad, matyt, pareigūnai iš Prezidentūros dar nėra gavę leidimo pareikšti įtarimų.
Pateikiama užduotis komisijai
Įtarimų, kad valstybės paslapties atskleidimo organizatoriai bei vykdytojai gali likti nenustatyti arba tik atsipirkti bauda, kilo, kai pranešę apie atskleistą nusikaltimą prokurorai informavo, jog kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
Ši komisija vienintelė gali pateikti išvadą dėl VSD suteiktos informacijos slaptumo žymos pagrįstumo.
Jeigu ji nuspręstų išslaptinti paviešintą informaciją arba suteiktų jai žemesnio slaptumo lygio žymą, pažymos nutekinimas tebūtų vertinamas kaip nusižengimas.
Komisijai, kurios rankose atsidūrė ir ikiteisminio tyrimo, ir nutekintojo likimas, vadovauja Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Jūratė Raguckienė.
Šią pareigūnę ir Krašto apsaugos ministerijos departamento direktorę Daivą Beliackienę į komisiją delegavo Vyriausybė.
Šešių narių komisijoje yra ir du D.Grybauskaitės skirti atstovai – prezidentės patarėjas Kęstutis Budrys bei Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoja Akvilė Giniotienė.
Nors kai kurie komisijos nariai abejojo, ar šiais metais galėtų įvykti posėdis, J.Raguckienė vakar „Lietuvos rytui” tvirtino, kad jį įmanomą sušaukti ir kitą savaitę: „Bet prokurorų prašymo mes kol kas negavome.”
Tarp dviejų aukštų pareigūnių – lenktynės
* Kilus skandalui dėl STT tyrimo ir prieš BNS nukreiptas atakas D.Grybauskaitė pirmoji suskubo Seimui pateikti įstatymų pataisas, susijusias su informacijos šaltinio apsauga.
* Prezidentė pasiūlė pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą ir Baudžiamojo proceso kodeksą taip, kad teisėjas, neišklausęs žurnalisto argumentų, negalėtų įpareigoti jo atskleisti savo šaltinio.
* Su tuo susijusių įstatymų spragas buvo užsimojusi lopyti ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė, bet kol kas to padaryti nespėjo.
* Paklausta, ar dėl to nesigraužia, „darbietė” vis tiek jautėsi tvirtai – Seimo pirmininkė esą vienintelė gali siūlyti įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
* „Pagaliau supratote, kad Seimo pirmininko pozicija yra svarbiausia valstybėje”, – užvakar kalbėdama per Lietuvos televiziją dar kartą šalies vadovei įgėlė L.Graužinienė.
* Bet netrukus prezidentė Seimo pirmininkę vėl pralenkė. Penktadienio rytą D.Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo teikiamas įstatymo pataisas Seime pasiūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka.
