Nuošaliame Ilzeskalno valsčiaus Diršių kaime nerasi nė vieno ženklo su šios vietovės pavadinimu. Nėra ir autobusų stotelės ženklo, nors Latvijoje juose įprasta rašyti netgi nedidelių kaimų pavadinimus, rašo „Lietuvos rytas“.
Diršių žmonės pasirūpino, kad niekas nebekvatotų perskaitęs jų kaimo pavadinimą, juos paprasčiausiai nulupdami. O kiekvieną, klausiantį, kur yra toks kaimas, jie pasitinka nesvetingai.
Dviračiu važiuojantis pusamžis vyras net pyktelėjo išgirdęs tokį klausimą: „Ieško mūsų kaimo, o suradę šaiposi. Užteks jau, kiek galima tyčiotis iš pavadinimo.”
Kita kaimo gyventoja prasitarė, kad kantrybė jai trūko, kai į kaimą atvažiavo turistų autobusas. Visi jie norėjo pasidairyti, kaip atrodo kaimas, kurio pavadinimas siejamas su latvišku žodžiu, reiškiančiu užpakalį.
„Paėmiau pagalį ir išvariau. Ir kiekvieną dabar išvarysiu”, – demonstravo ryžtą latvė. Kad pavadinimas būtų pakeistas, Diršių kaimo gyventojai kreipėsi net į Latvijos prezidento kanceliariją. Jų nuomone, toks pavadinimas žemina nacionalinį orumą.
Prezidento kanceliarija į tai atsakė, kad ši institucija tokių klausimų nesprendžia, tad Diršių kaimo gyventojų skundas buvo perduotas Ilzeskalno valsčiui.
Ilzeskalno valsčiaus vadovės Genoefos Gailumos nuomone, kaimo pavadinimo keisti nereikėtų, nes šis klausimas jau buvo sprendžiamas anksčiau.
Tuomet Diršių žmonės nutarė nieko nekeisti, kad nereikėtų iš naujo rūpintis asmens ir nuosavybės dokumentais.
O Latvijos valstybinis kalbos centras paaiškino, kad kaimo, kuriame dabar vos 14 gyventojų, pavadinimas kilęs visai ne iš užpakalį reiškiančio žodžio, o iš panašiai skambančio žolinio augalo lietuviško pavadinimo „dirsė”.
Rytinėje Latvijoje, apie 20 kilometrų nuo Diršių, yra kitas kaimas, kuris kelia juoką lietuviams. Jo pavadinimas – Subinaitė.
„Girdėjau, kad tai lietuviškas žodis, tiktai nežinojau, ką jis reiškia. Tačiau kaimynai jau ruošiasi rinkti parašus dėl mūsų kaimo pavadinimo”, – pasakojo Subinaitėje 12 metų gyvenanti Nadežda Kondratiuk.
Ji nekart yra mačiusi, kaip prie autobusų stotelės sustoja automobiliai su lietuviškais numeriais, o išlipę keliautojai fotografuoja kaimo pavadinimą ir leipsta juokais.
„Įtariau, kodėl lietuviai juokiasi, nes kai vieno paklausiau, ką lietuviškai reiškia šis žodis, jis atkišo man pasturgalį. Nenorėčiau, kad dėl to kaimas taptų įžymybe”, – širdo N.Kondratiuk.
