Mirtis realistams? Tik per praeities lavoną!

Ateitis – miglota, praeitis – pavojinga. Taip galima apibūdinti vakar uždarytos „Scanoramos” filmų temas. Nykiau ir komiškiau atrodė režisieriai, pabūgę pavojų ir pabandę pažvelgti į kino ateitį.

Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Gerbutavičius

Nov 18, 2013, 11:23 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 7:44 AM

„Po 50 metų niekas nebežiūrės filmų”, – ištarė rumunų režisieriaus Corneliu Porumboiu juostos „Metabolizmas, arba Temstant Bukarešte” herojus.

Jis – savimyla režisierius, kuriantis naują filmą, o po nuobodžių repeticijų, aišku, dulkinantis pagrindinę aktorę. Ji vėliau patvirtins, kad tikrai taip bus, mat jaunutė aktorė net nežino, kas toks buvo, atrodytų, nemariojo „Fotopadidinimo” kūrėjas Michelangelo Antonioni.

Po kelių sekundžių „Metabolizmo” herojus pasitaisė. Niekas esą nežiūrės tradicinių filmų, nulemtų rūpesčių dėl daugiausia 11 minučių galinčios trukti vienos scenos. Juostos techninė sandara daugiau neleidžia, o skaitmeninis formatas suteikia tokią galimybę.

Todėl ateities filmai esą bus tikroviškesni, o scenos – dar labiau ištęstos nei pretenzingame ir nuobodokame C.Porumboiu kūrinyje, tarsi bandančiame įrodyti, koks rimtas ir sudėtingas kino kūrėjų darbas. Regis, C.Porumboiu išties kamuoja depresija dėl dabarties ir ateities, jei po talentingos juostos „Policija, būdvardis” nėrė į savigraužą.

Ar ateities filmai tikrai bus tikroviškesni (todėl esą geresni?), būtų kvaila svarstyti, jei „Scanoramoje” nebūčiau susidūręs su savotišku siuntiniu iš neva ateities. Juostoje „3x3D” trys gerbiami režisieriai – Peteris Greenaway, Edgaras Pera ir Jeanas Lucas Godard’as – pateikė savo ateities vizijas, sukurtas 3D technologijomis.

Nežinau, kiek Portugalijos miestas Gimarainsas, pernai buvęs Europos kultūros sostine, sukišo į šį projektą, bet jeigu jis būtų įgyvendintas Lietuvoje, jo autoriai iki šiol lindėtų teismuose.

Po „3x3D” peržiūros jaučiausi lygiai taip pat, kaip po garsiųjų fejerverkų Vilniuje.

P.Greenaway pateikė 3D formatu suklijuotų atvirukų kolekciją apie Gimarainso istoriją. Niūriajam J.L.Godard’ui 3D technologijos – tokia pati katastrofa, kaip ir visa kita šio pasaulio praeityje, dabartyje ir ateityje.

Šmaikštuolis portugalas E.Pera pabandė sukurti ateities scenarijų, bet tokį lėkštą, kad buvo priverstas tas banalybes užmaskuoti neva juokingu tonu ir slidžia autoironija.

E.Peros kūrinyje ateitis – lyg kriptoceliulioidinė planeta, kuri ryja realybę, o tuštinasi kinu. Ateityje esą gyvens „sinesapiens”, kurie tikrovę suvoks kaip kiną, o kiną kaip tikrovę. „Mirtis realistams” – šaukiama E.Peros kūrinyje ir pyškinama į kai kuriuos salėje sėdinčius žiūrovus. Buvo juokinga lyg krūtį išvydus.

Gal suklysiu, bet jei ir suklysiu, tai nesmarkiai, tačiau realistus mirtis ištiks nebent tada, kai visos pasaulio smegenys atsidurs „Google” seifuose. Kol kas net ir kino ateitis, bent jau artimiausia, priklauso ne bailiams, o tiems, kurie drąsiai neria į tikrovės ir praeities pavojus.

Kad geram kinui nereikia nei 3D technologijų, nei fantazijos monstrų, liudija iranietis režisierius Asgharas Farhadi. „Scanoramoje” parodytas jo filmas „Praeitis” paremtas visomis tradicinėmis realistinio kino kūrimo priemonėmis, iš jų svarbiausia – režisieriaus ir aktorių talentas.

Mes dažnai baiminamės dėl ateities, bet neįtariame, kad net asmeninėje praeityje slypi daugiau pavojų, kad jos mes paprasčiausiai nepažįstame, kad ją maskuojame sau naudingais pramanais.

Kai ją, tą praeitį, išjudiname lyg širšių lizdą, tie pavojai – tiesos ir netiesos, vaizduotės ir įtarumo, nuojautų ir akivaizdybės vabzdžiai – užpuola iš visų pusių. Maždaug apie tai – filme pasakojama įtempta į sudėtingą situaciją patekusios šeimos istorija.

Kauniečiai ir šiauliečiai, jei sau galite leisti tik vieną „Scanoramos” filmą, rinkitės „Praeitį”. Jo užteks, kad ne tik patirtumėte savitą šio festivalio atmosferą, bet ir įsitikintumėte, kam vis dėlto priklauso kino ateitis.

„Scanoramoje” geriausiu trumpametražiu filmu vakar paskelbta vaidybinė juosta „Mai” (rež. Maria Reinup, Estija). Nugalėtojai atiteko Vilniaus kino klasterio įsteigtas prizas – kino aparatūros nuomos paslaugos.

Geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu išrinkta dokumentinė juosta „Pietūs Lipovkėje” (rež. Linas Mikuta, Lietuva). Nugalėtojui bendrovė „Teo LT” suteikė finansinę paramą jo būsimajam kino projektui.

Žiuri išskyrė dar du filmus – „Etiudą” (rež. Austėja Urbaitė, Lietuva) ir „Choro gastroles” (rež. Edmundas Jansonas, Latvija).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: gaisras Vilniaus daugiabutyje