Pirmininkavimo pusiaukelę praėjus

Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai persirito į antrąją pusę. Šių eilučių autorius dar pamena tuos mūsų aktyvios integracijos į ES laikus, kažkur apie 2000-sius, kai dar patys nebuvome tikri dėl narystės, tačiau kažkokiame posėdyje vienas iš Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų pasakė: "tai ką ir mes kažkada pirmininkausim Europos Sąjungai?" Šiandien tai jau vyksta, kad ir kaip tuo metu visa tai atrodė nerealu.

Gediminas Kirkilas.
Gediminas Kirkilas.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Kirkilas

2013-11-18 10:40, atnaujinta 2018-02-20 07:47

Kitais metais jau žymėsime mūsų šalies narystės ES dešimtmetį ir po šio pirmininkavimo galėsime pagrįstai laikyti save Europos senbuviais, o ne naujokais. Kad taip yra galiu patvirtinti ir iš asmeninės patirties, nes teko susitikti ne su vienu Lietuvoje reziduojančiu ES ambasadoriumi, kurie jau domisi mūsų pirmininkavimo patirtimi. Kuomet nustebęs klausiu, kaip, juk jūs jau po kelioliktą kartą pirmininkausit. Jie atsako, taip, bet ES keičiasi, keičiasi jos konstitucijos, dabar gyvename pagal Lisaboną, atsiranda nauji niuansai ir t.t. Nauji niuansai ir yra susiję su vadinamų naujų šalių politiniu entuziazmu bei kūrybiškumu.

Tačiau pagrindinis dalykas, kuris juos domina yra mūsų ambicinga darbotvarkė ir kaip ją sekasi mums vykdyti. Ar ne perdaug užsibrėžėme, gal reikėtų mažiau ir pan.

Pavyzdžiui, Olandijos ambasadorius paklausė, kokie trys pagrindiniai dalykai pirmininkaujant mums buvo svarbiausi?

Mano nuomone, pirmiausia, politinių partijų sutarimas ir suformuotos geros, turiningos darbotvarkės, taip pat glaudus bendradarbiavimas su vadinamu trejetu, šiuo atveju, Airija bei Graikija.

Bet mūsų pragmatiškas pilietis vis tiek klaus, o kas mums iš to?

Manau, kad tikrai nemažai, nes Lietuvos pirmininkavimo metu iš esmės užbaigtos derybos ir priimti sprendimai dėl vieningos energetikos rinkos sukūrimo, darbuotojų kvalifikacijų pripažinimo visose šalyse narėse, patentų politikos klausimais, pensijų perkėlimo ir t.t. Jau nekalbant apie suderintą 2014 metų ES biudžetą, kurį tikimės artimiausiu patvirtins Europos Parlamentas.

Lietuva ypač daug dėmesio skyrė ES socialinei politikai: pasiektas politinis susitarimas dėl vadinamo sanglaudos paketo, keletas programų, tarp jų - Kūrybiška Europa, Europos užimtumas ir socialinės inovacijos, Jaunimo užimtumo iniciatyva ir daugelis kitų, kurios artimiausioje ateityje turės nemažai teigiamų pasekmių visam mūsų gyvenimui.

Neabejotinas Lietuvos nuopelnas ir Baltijos jūros strategijos svarstymas (vargu ar tai darytų po to pirmininkausianti Graikija, jau tik todėl, kad Viduržiemio jūros regionas irgi turi daugybę ir dar sunkesnių problemų). Ambicinga ir Lietuvos pirmininkavimo išorės santykių problematika. Be dažnai minimos ir daugiausia dėmesio sulaukiančios Rytų partnerystės, būtent mūsų pirmininkavimo metu pasiektas visų ES šalių politinis susitarimas dėl ES ir Kanados laisvos prekybos sutarties. Taip pat pirmasis ir visiškai neseniai antrasis raundai dėl tokios pat sutarties su JAV, kas prognozuojama gerokai paskatintų, tiek ES, tiek JAV bei Kanados ekonomikų augimą. Ne ką mažiau svarbus šalių-narių sutarimas dėl pirmųjų tokio pobūdžio derybų su Kinija.

Šiandien, kaip žinia, jau vyksta Sirijos cheminio ginklo sunaikinimas. Įtampa, galėjusi atvesti pasaulį į naujus karus, bent trumpam atlėgo. O bene pirmasis ambicingas šiai problemai spręsti ES pareiškimas buvo priimtas būtent Vilniuje, dalyvaujant neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretoriui J.Kerry.

Ir pabaigai - pirmininkavimo statistikos žiupsnelis. Interneto svetainėje eu2013 apsilankė jau per pusantro šimto tūkstančių unikalių lankytojų. Į įvairiausio pobūdžio renginius į mūsų šalį atvyko per tūkstantį užsienio žiniasklaidos atstovų, neabejoju, kad ši rodiklį dar gerokai padidins Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje šio mėnesio pabaigoje, jau nekalbant apie tai, kad sulauksime daugiausiai per visą mūsų šalies istoriją atvyksiančių prezidentų bei premjerų, taip pat visų ES vadovų.

Vis tik svarbiausia, jog mes turime unikalią galimybę pristatyti pasauliui save, savo istoriją bei kultūrą. Su Lietuvos menu supažindinančios keturios parodos jau apkeliavo Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, Nyderlandus, Daniją, Jungtinę Karalystę, Čekiją, Portugaliją, taip pat JAV, Rusiją, Baltarusiją, Kiniją, tęs keliones į daugelį kitų šalių.

Jau įvyko apie 250 įvairiausių kitokių renginių užsienyje: mūsų geriausių atlikėjų koncertai - Čiurlionio styginių kvarteto, Violetos Urmanos koncertai, lietuviškų filmų vakarai, džiazo festivaliai, dailės parodos, kitokie nemažiau vertingi ir įspūdingi renginiai. Mes pristatėme Čiurlionį, Donelaitį, savo kultūros paveldą, šiuolaikinius talentingiausius atlikėjus. Jau tik dėl šios unikalios galimybės, kuri pasikartos gal tik po keturiolikos metų, nes ES jau jungia nuo pat Lietuvos pirmininkavimo pradžios 28 šalis, vertėjo imtis šios svarbios ir garbingos misijos.

Ir dar. Kai užbaigsime pirmininkavimą, neabejoju, šios statistikos žiupsnelis bus dar įspūdingesnis. Tačiau svarbiausia, jog daugelis mūsų menininkų, mokslininkų, gabus mūsų jaunimas tikrai pasinaudos naujomis galimybėmis. Pirmininkavimo ES Tarybai pusiaukelė taip leidžia numatyti.

***

Gediminas Kirkilas yra Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas, LSDP vicepirmininkas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.