JT vadovas Ban Ki-moonas suabejojo D.Grybauskaitės galimybėmis

Lietuvoje viešėjęs Jungtinių Tautų (JT) vadovas Ban Ki-moonas sutinka, kad ateinančią kadenciją JT galėtų vadovauti moteris, tačiau nedrįso vertinti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės galimybių tapti pirmąja JT vadove moterimi tvirtindamas, kad tai turės nuspręsti JT Generalinė Asamblėja.

Ban Ki-moonas nesiryžo vertinti Dalios Grybauskaitės galimybių tapti JT vadove.<br>M.Kulbio nuotr.
Ban Ki-moonas nesiryžo vertinti Dalios Grybauskaitės galimybių tapti JT vadove.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Valentinavičius

2013-11-19 13:14, atnaujinta 2018-02-20 07:01

„Manau protinga ir būtina po keleto dešimtmečių svarstyti moters kandidatūrą“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

JT Niujorke vis garsiau kalbama, kad būtent Ban Ki-moono kadencijos pabaigoje JT generalinis sekretorius bus renkamas iš Rytų Europos atstovų.

Imta kalbėti, kad JT organizacijai, kuri tiek daug laiko ir pajėgų skiria lyčių lygybei propaguoti, turėtų vadovauti moteris.

– Lietuva tapo JT Saugumo Tarybos nare, tuo tarpu Saudo Arabija protestuodama prieš JT Saugumo Tarnybos neveiksnumą sprendžiant Sirijos konfliktą, kai kelios šalys lemiamu momentu pasinaudojo veto teise, atsisakė vietos svarbiausiame JT organe. Kokia jūsų nuomonė apie Saudo Arabijos pasitraukimą iš JT Saugumo Tarybos?

– JT Saugumo Taryba atsakinga už tarptautinę taiką ir saugumą, tai svarbiausia institucija JT. Būtina, kad JT Saugumo Taryboje visos šalys bendradarbiautų ir kolektyviai dirbtų.

 Aš kalbėjausi su Saudo Arabijos vyriausybe. Suprantu jų nerimą, tačiau gerbiu ir jų pasirinkimą. Valstybės narės aktyviai diskutuoja, kokia šalis turėtų pakeisti Saudo Arabiją.

– Kita šalis – Afganistanas buvo pasaulio centre. Lietuva kaip ir kitos NATO šalys išvedė savo karius iš Afganistano. Kai kurie ekspertai tvirtina, kad karių išvedimas – skubotas. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Kiti metai bus labai svarbūs ne tik Afganistanui, bet ir šalims, remiančioms Afganistaną. Lietuva individualiai ir kaip Europos Sąjungos (ES) narė daug prisidėjo prie Afganistano vystymo.

Svarbiausia, kad Afganistano vyriausybė ir šios šalies žmonės sustiprintų savo gebėjimus ginti žmogaus teises. Štai, kodėl jiems reikalinga tokių šalių kaip Lietuva pagalba.

Aš tikiu, kad JT Saugumo Taryboje bus surastas bendras sutarimas dėl politinės misijos tęstinumo Afganistane.

– Į Lietuvą atvykote lapkričio 16-ąją – Tarptautinę tolerancijos dieną. Lietuva viena nedaugelio ES šalių, nepripažįstančių lesbiečių, homoseksualų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) teisių. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Kiekvienas žmogus gimęs su lygiomis teisėmis, žmogaus orumu – nesvarbu, koks jis yra: gėjus, lesbietė, transseksualas ar biseksualas.

Jiems turi būti suteikiamos lygiaverčios teisės ir galimybės – tokios, kokiomis naudojasi kiti Lietuvos piliečiai. Tai – pagrindinis Jungtinių Tautų chartijos ir Žmogaus teisių deklaracijos principas. Visuomet raginu visą tarptautinę bendruomenę gerbti kiekvieną žmogų.

– Prieš keletą dienų Vokietija ir Brazilija JT Generalinei Asamblėjai išplatino rezoliucijos projektą, raginantį JAV nutraukti šnipinėjimą.

Rezoliucijos projektas pasirodė po to, kai buvo atskleista, kad Jungtinės Valstijos šnipinėja pasaulio valstybes. Kokia jūsų nuomonė apie JAV šnipinėjimo skandalą?

– Sulig kiekvienu informacinių technologijų (IT) tobulėjimu, vyriausybės priverstos rūpintis duomenų ir konfidencialios informacijos apsauga.

Labai svarbu, kad pagrindinio diplomatų ir vyriausybių neliečiamumo principo būtų laikomasi atsižvelgiant į Konvenciją dėl JT privilegijų ir imunitetų.

Taip pat pripažįstu informacijos laisvės ir teisės gauti informaciją svarbą. Viliuosi, kad valstybės tęs diskusijas dėl balanso tarp šių dviejų dalykų.

– Kai Cheminio ginklo draudimo organizacija užsiėmusi Sirijos cheminio ginklo naikinimu, Baltijos šalyse šiaurės Europos regione tiksi „bomba“ – Antrojo pasaulinio karo cheminis ginklas Baltijos jūros dugne.

 Lietuva ir kitos Baltijos jūros šalys šiuo metu rengia JT Generalinės asamblėjos rezoliuciją. Kaip JT galėtų apsaugoti šį regioną nuo galimos tragedijos?

– Situacija, kad Baltijos jūroje yra panardintas cheminis ginklas, kuris sukuria ekologines problemas ir pasekmes, man yra žinoma.

 Svarbu, kad visos šalys ne tik laikytųsi Cheminio ginklo konvencijos, bet ir atkreiptų dėmesį į nuskandintus cheminius ginklus.

Itin vertinu Baltijos šalių pastangas atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į šią problemą. Tikiuosi, kad tarptautinė bendruomenė suras tinkamų būdų, kaip išspręsti šią problemą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.