Lietuvoje bandoma sukurti savanorių programišių pajėgas, kurie padėtų ginti valstybę iškilus rimtai kibernetinei grėsmei. To ėmėsi ne atsakingi valstybės pareigūnai, bet verslininkai. Jie susirūpino Lietuvos saugumu. Pasaulyje, kuriame klajoja skaitmeninės priešų kariuomenės, mūsų šalies gynyba yra labai silpna.
Pavojus kyla ne tik mūsų bankomato kortelėms ar asmeniniams duomenims, bet ir visam valstybės aparatui. Nuo interneto priklauso ne tik socialiniai ryšiai, sėkmingas verslas, bet ir mūsų šalies energetikos ateitis, strateginiai projektai.
Patyrusių programišių pajėgos gali sutrikdyti visos valstybės veiklą. Didžiosios valstybės jau kuria kibernetines pajėgas ne tik gynybai, bet ir puolimui. 12 procentų visų Lietuvoje užfiksuotų skaitmeninių incidentų buvo nukreipti prieš politines ir valstybės struktūras.
„Pasaulyje vyksta kibernetinis karas. Kibernetiniai ginklai dabar yra tokie pat svarbūs, kaip ir atominiai“, - pabrėžė habilituotas technologijų mokslų daktaras Gintautas Dzemyda. Jis kalbėjo Lietuvos mokslo akademijos diskusijoje apie kibernetinį saugumą.
Darbas yra imituojamas. Turbūt, šią frazę dažniausiai kartojo renginio dalyviai. Mokslininkai, verslininkai ir politikai smarkiai sukritikavo atsakingų institucijų veiklą ir neatsakingą požiūrį į Lietuvos skaitmeninę gynybą. Teigiama, kad kibernetinio saugumo būklė yra labai prasta.
„Kompetencijos stoka valstybinėse institucijose yra svarbiausia problema. Strateginiame lygmenyje nėra išmanymo. Vidurinysis valdininkų sluoksnis, kurdamas visokias intrigas, imituoja darbą. Kažkas lyg ir stengiasi kažką daryti, bet negali pripažinti, kad jie nežino kaip“, - kalbėjo asociacijos „Infobalt“ atstovas Vytautas Vitkauskas.
Su tokiu vertinimu sutiko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas.
„Prieš metus, pradėjus dirbti komitete, mes supratome, kad į kibernetinę grėsmę žiūrima pakankamai lengvai. Gal net nesuvokiamas tikrasis pavojus. Mums pavyko išjudinti, kad būtų pereita nuo žodžių prie darbų. Tačiau vangumas jaučiamas“, - kalbėjo politikas.
Seimo narys sakė, kad problemas yra bandoma slėpti. Visuomenė nėra informuojama apie kibernetines atakas prieš valstybės institucijas. Valdininkų kompiuteriai yra smarkiai apkrėsti virusais. Gynybos kūrimas vyksta labai vangiai.
„Neseniai man teko bendrauti su tos srities specialistu iš Izraelio. Paprašiau jo įvertinti, ką mes esame nuveikę kibernetinio saugumo srityje. Jo vertinimas buvo, kad niekas nėra padaryta“, - pasakojo A.Paulauskas.
Esminė Lietuvos kibernetinio saugumo problema – nėra aiškaus reglamentavimo, kokia institucija už ką yra atsakinga. Kitaip tariant, nėra sistemos, kuri leistų efektyviai reaguoti į skaitmeninį puolimą. Atakas gali organizuoti ne tik programišių komandos, bet ir kitos valstybės.
„Valstybės kuria kibernetinius ginklus, kurie gali paveikti kitos valstybės sistemą. Energetiką, valstybės aprūpinimą. Tai yra labai didelis pavojus“, - sakė Krašto apsaugos ministerijos vyriausiasis patarėjas kibernetinio saugumo klausimais Vytautas Butrimas.
Lietuvos skaitmeninė gynyba jau kuriama. Lapkričio pabaigoje Seimas turėtų svarstyti Kibernetinio saugumo įstatymo projektą. Jame būtų aiškiai išdėstyta, kaip turi veikti Lietuvos gynyba. Įstatymo juodraštis sulaukė 400 pastabų.
Be to, trūksta IT specialistų. Valstybės sektorius negali pasiūlyti gerų atlyginimų, todėl nėra konkurencingas. Problemą siūloma spręsti stiprinant bendradarbiavimą su verslininkais.
Taip pat siūloma įkurti kibernetinių tyrimų laboratoriją. Ja galėtų naudotis ne tik valstybės gynėjai, bet ir kibernetinė policija. Joje būtų tiriami tokie nusikaltimai ir kibernetiniai ginklai.
A.Paulauskas tikino, kad asignavimų valdytojams yra siūloma skirti pinigų iš valstybės biudžeto kibernetiniam saugumui. Kol kas tai nėra padaryta.
Mokslininkai siūlė į Lietuvos skaitmeninę gynybą įtraukti ir gyventojus, ne tik specialistus. „Amerikoje žmonės mokomi ne tik kibernetinei gynybai, bet ir puolamosioms operacijoms. Kalba eina ne apie specialistus, bet apie mažiau žinių turinčius žmones“, - pasakojo mokslininkas G.Dzemyda.
