Buvusių „Snoro“ savininkų teismas Londone: atskleistos visos kortos

Specialiai lrytas.lt, Londonas

Buvusio „Snoro“ savininko V.Antonovo advokatai viso proceso Londono teisme metu akcentavo būtent politinį susidorojimą.<br>V.Rudavičiaus nuotr.
Buvusio „Snoro“ savininko V.Antonovo advokatai viso proceso Londono teisme metu akcentavo būtent politinį susidorojimą.<br>V.Rudavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytas Rudavičius

Nov 20, 2013, 9:50 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 6:14 AM

Londono Vestminsterio magistrato teisme jau beveik dvejus metus nagrinėjama buvusių banko „Snoras“ savininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko teisinė epopėja pagaliau priartėjo prie pirmojo finišo.

Londono teisėjas Johnas Zani per du mėnesius - iki sausio 20-osios - nuspręs, ar Rusijos pilietis V.Antonovas ir Lietuvos pilietis R.Baranauskas turėtų būti atiduoti į Lietuvos teisingumo rankas.

Esminis bylos svarstymas pirmos pakopos britų teisme startavo rugsėjo pabaigoje ir vietoj dviejų planuotų savaičių užtruko aštuonias.

Net ir po sausio 20-osios sprendimo, bet kuri nepatenkinta pusė galės skųstis Aukštesniajam, o dar vėliau - ir Aukščiausiajam teismams.

Įžvelgia pinigų vagystę

Lietuvai šioje ekstradicijos byloje atstovauja Johnas Hardy, o R.Baranauskui ir V.Antonovui - Jamesas Lewisas ir Johnas Jonesas.

Anot J.Hardy, byla yra ir itin sudėtinga, ir itin paprasta, o jos šerdis - pinigų vagystė.

Prokuratūra V.Antonovą ir R.Baranauską kaltina turto pasisavinimu ir finansiniu sukčiavimu stambiu mastu - esą jie iš „Snoro“ sąskaitų į asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose perpumpavo bemaž pusę milijardo eurų (apie 1,7 mlrd. litų).

J.Hardy teigė, kad būtent šia vagyste abu bankininkai ir sužlugdė jiems priklausiusį „Snorą“: „Ar pinigai dingo iš banko? Taip. Kur jie? Atsakysiu - šveicariško banko „Julius Baer“ ir kitų bankų sąskaitose, priklausančiose kaltinamiesiems".

Prabilo apie susidorojimą

Tačiau buvusių „Snoro“ savininkų advokatai viso proceso Londono teisme metu akcentavo būtent politinį susidorojimą su jais.

Kaltinimus dėl finansinių aferų 38-erių V.Antonovas ir 55-erių R. Baranauskas kategoriškai atmeta.

V.Antonovo pagrindinis advokatas J.Lewisas trečiadienį susumavo savo kliento pagrindinę gynybinę tezę: su juo buvo susidorota todėl, kad jis rusas, ir todėl, kad jis užrūstino politinį Lietuvos elitą - ypač prezidentę Dalią Grybauskaitę bei tuomet valdžioje buvusią centro-dešiniųjų koalicinę vyriausybę.

„Pačioje šios bylos šerdyje slypi klausimas: „Kodėl bankas „Snoras“ buvo nacionalizuotas ir kodėl 2011-ųjų lapkritį buvo išduoti Europos arešto orderiai?“

Čia pat teismas sulaukė ir J.Lewiso atsakymo: „Mes sakome, kad Lietuvos valdžia eina senais sovietiniais takais, nacionalizuodama „Snorą“. Būta politinio kišimosi. Lietuvos prezidentė turėjo tikslą - atsikratyti asmens, kurį ji matė kaip Rusijos oligarchą“.

J.Lewisas nubrėžė aiškias paraleles tarp Vladimiro Putino susidorojimo su „Jukos“ vadovu Michailu Chodorkovskiu ir tarp D.Grybauskaitės paskatintų veiksmų prieš „Snorą“ bei V.Antonovą.

Viso proceso metu, viena iš pagrindinių gynybos strategijų buvo paprasta: kartoti teisėjui, kad Lietuva ne itin toli pažengė savo buvusios politinės valdovės Maskvos.

„Tokie susidorojimo aktai mums yra nelogiški ir sunkiai įsivaizduojami, bet jie atsitinka. Todėl ginu savo klientą kaip politinę auką“, - sakė J.Lewisas.

Pasiekė dvigubą tikslą

Gynybos advokatai teisme nurodė, kada būtent V.Antonovas ir R.Baranauskas sukėlė Lietuvos politinių valdovų pyktį. Tai įvyko 2009-ųjų vasarą, kai „Snoras“ nusipirko 34 procentus „Lietuvos ryto“ leidybinės grupės akcijų.

Kritiški laikraščio straipsniai siutino politinį elitą Vilniuje, todėl ir nutarta prigriebti banko savininką rusą.

R.Baranausko advokatas Johnas Jonesas savo baigiamojoje kalboje pridūrė, kad 2011-ųjų rudenį nacionalizuodama „Snorą“ Lietuvos valdžia pasiekė dvigubą tikslą: atsikratė banko ir smogė „Lietuvos rytą“.

Tai buvo atlikta itin naudinga D.Grybauskaitei ir valdžiusiems konservatoriams prieš artėjančius parlamento rinkimus.

J.Jonesas teisėjui J.Zani aiškino, kad šis neturėtų patikėti teiginiu, jog Lietuvos narystė Europos Sąjungoje padaro šią šalį skaidria žmogaus teisių apsaugos sferoje.

Teisėjui buvo nuodugniai papasakota apie galimą slaptą CŽV kalėjimą šalia Vilnius, ir jame galbūt vykusius kankinimus.

Gynybos advokatai taip pat tvirtino, kad kalėjimų būklė Lietuvoje yra pasibaisėtina, ir kad Lietuvos prokuratūros pareigūnai pro pirštus žiūri į itin svarbią ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės į kitą Europos valstybę sąlygą - išsiųstųjų saugumas turi būti garantuojamas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.